PRITARTA

                                                                                                                   Vertybinių popierių komisijos

                                                                                                                   2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu

                                                                                                                   (Komisijos posėdžio protokolo Nr. 6K-25)

 

REIKALAVIMŲ AUDITO KOMITETAMS taikymo GAIRĖS

2008-11-28 Nr. 13K-12

Vilnius

 

 

 

 

Reikalavimai audito komitetams

 

            Audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2008, Nr. 82-3233) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo intereso įmonėse, tarp jų ir bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi būti sudaromas Audito komitetas. Vadovaujantis šio įstatymo to paties straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimus Audito komitetams nustato atitinkamos priežiūros institucijos, 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 1K-18 buvo patvirtinti Reikalavimai Audito komitetams (Žin., 2008, Nr. 98 – 3827) (toliau – Reikalavimai). Šie Reikalavimai taikomi Audito komitetams, sudaromiems Lietuvos Respublikoje įsteigtose akcinėse bendrovėse (išskyrus bankus ir Centrinę kredito uniją), kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje.

 

Audito komitetas ir jo funkcijos

 

                      Pagrindinės Audito komiteto funkcijos įvardijamos Audito įstatymo 52 straipsnyje. Bendrovėje sudarytas Audito komitetas privalo stebėti, kaip rengiamos finansinės ataskaitos; stebėti, ar veiksmingos įmonės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis įmonėje veikia, sistemos; stebėti, kaip atliekamas auditas; stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų. Atsižvelgiant į Audito komiteto funkcijas bei Akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2004, Nr. 33; 2006, Nr. 82-3252 Žin., 2000, Nr. 68; Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustatytą stebėtojų tarybos funkciją teikti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo nuomonę apie bendrovės metinę finansinę ataskaitą metines finansines ataskaitas ir su ja jomis susijusius pasiūlymus, taip pat į Rekomendacijoje pateiktus paaiškinimus, Audito komitetas turėtų būti suprantamas kaip priežiūrą vykdančio organo – stebėtojų tarybos patariamasis organas bendrovės finansų klausimais, kurio pagrindinis uždavinys – didinti stebėtojų tarybos darbo bendrovės finansų priežiūros srityje efektyvumą, padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nešališkai ir juos tinkamai apsvarsčius.

 

Atvejai, kada nereikalaujama sudaryti Audito komiteto

 

            Audito įstatymo 52 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešojo intereso įmonė, kuri yra dukterinė įmonė ir kurios finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos, gali nesudaryti Audito komiteto, jeigu jos patronuojanti įmonė yra registruota Lietuvos Respublikoje arba kurioje nors valstybėje narėje ir sudaro Audito komitetą. Atsižvelgiant į Audito komiteto atliekamas funkcijas, jo prigimtį bei sudarymo tikslus, dukterinė įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalanti sudaryti Audito komitetą, šia išimtimi gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei ją patronuojančioje įmonėje sudaromas Audito komitetas, iš esmės atitinkantis reikalavimus, nustatytus Audito įstatyme ir Reikalavimuose Audito komitetams.

            Reikalavimų 6 punkte taip pat pateikiami kriterijai, kuriuos atitinkanti bendrovė Audito komiteto gali nesudaryti, o jo funkcijos gali būti perduodamos bendrovėje sudaromai stebėtojų tarybai. Atsižvelgiant į Audito komiteto  funkcijas, jo prigimtį bei sudarymo tikslus, Audito komiteto funkcijos stebėtojų tarybai gali būti perduodamos tik tais atvejais, kai stebėtojų tarybos nariai atitinka Audito komiteto nariams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, t. y. kai bent vienas iš stebėtojų tarybos narių turi ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį apskaitos arba audito srityje. Atsižvelgiant į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo reikalavimai jau nustatyti, papildomi nepriklausomumo reikalavimai stebėtojų tarybos, atliekančios Audito komiteto funkcijas, nariams nėra privalomi.

 

Vidaus taisyklės, nustatančios Audito komiteto sudarymą ir veikimą

 

                      Reikalavimų 3 punkte bendrovėms, privalančioms sudaryti Audito komitetą, įtvirtinta pareiga nustatyti vidaus taisykles, apibrėžiančias – priklausomai nuo jų dydžio ir veiklos pobūdžio – Audito komiteto teises ir pareigas, Audito komiteto dydį ir kitus su Audito komiteto sudarymu ir darbo organizavimu susijusius klausimus. Rekomenduotina į Audito komiteto vidaus taisykles įtraukti šiuos punktus: Audito komiteto narių atsistatydinimo ir atšaukimo tvarka; Audito komiteto narių atitikties keliamiems reikalavimams periodinės peržiūros tvarka; pareiga tikrinti, ar administracija atsižvelgia į auditorių teikiamas rekomendacijas arba pastabas; jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, periodiškai vertinti tokios funkcijos poreikio tikslingumą; Audito komiteto atsiskaitymo jį patvirtinusiam organui (stebėtojų tarybai, visuotiniam akcininkų susirinkimui) tvarka bei ataskaitos turinys; kitos, NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekse (2006 m.) nustatytos, Audito komiteto veiklos nuostatos.

Remiantis Rekomendacija, jos 1 priedo 1.3 punktu, vidaus taisykles, reglamentuojančias Audito komiteto sudarymo ir veiklos klausimus, turėtų parengti stebėtojų taryba. Jei stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma, šias taisykles galėtų rengti valdyba ir tvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas.

 

Audito komiteto narių išsilavinimo ir nepriklausomumo reikalavimai

 

            Reikalavimų 4 punkte nustatyta, kad Audito komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, iš kurių bent vienas turi būti nepriklausomas ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį apskaitos arba audito srityje. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar Audito komiteto narys gali būti laikomas nepriklausomu, įtvirtinti Reikalavimų 8 ir 9 punktuose. Pažymėtina, kad asmuo nepriklausomu Audito komiteto nariu gali būti laikomas tada, kai jo nei su bendrove, kurioje sudaromas Audito komitetas, nei su šia bendrove susijusia bendrove, jas kontroliuojančiais asmenimis ar jų administracija nesaisto verslo, giminystės ar kitokie ryšiai, dėl kurių gali kilti interesų konfliktų.  

 

Asmenys, iš kurių sudaromas Audito komitetas

 

            Reikalavimų 5 punkte nustatyta, kad Audito komitetas sudaromas iš nevadovaujančių administracijos darbuotojų ir (arba) iš stebėtojų tarybos narių ir (arba) iš visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų narių. Pagal Rekomendacijos 1 priedo 4.1 punktą Audito komitetas turėtų būti sudarytas tik iš direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių. Atkreiptinas dėmesys, kad direktoriai konsultantai veikia tik tokiose monistinės sistemos šalių bendrovėse, kuriose pagal galiojančius bendrovių teisės reikalavimus renkamas tik vienas kolegialus organas. Tokiose bendrovėse sudaromas vienas kolegialus organas – taryba, vykdanti tiek priežiūros, tiek valdymo funkcijas, todėl šio organo nariai taip pat pasiskirstę, vieni jų – vykdomieji direktoriai, kiti – direktoriai konsultantai. Direktoriai konsultantai vykdo priežiūros funkcijas, atitinkančias Lietuvoje įsteigtų bendrovių stebėtojų tarybų narių vykdomas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje įsteigtos bendrovės neprivalo sudaryti stebėtojų tarybos, be to, bendrovėse sudaroma valdyba iš esmės atlieka valdymo funkcijas, todėl, nesant stebėtojų tarybos, valdybos nariai į vykdomuosius direktorius ir direktorius konsultantus neskirstomi, Reikalavimų 5 punkte nustatyta, kad Audito komitetą gali sudaryti nevadovaujantys administracijos darbuotojai. Tai aktualu tais atvejais, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, todėl Audito komitetas negali būti formuojamas iš šios tarybos narių, o valdybos nariai Audito komiteto nariais negali būti skiriami dėl jų vykdomų vadovavimo funkcijų. Teisės aktai nepateikia sąrašo, kokie asmenys galėtų būti laikomi nevadovaujančiais administracijos darbuotojais, todėl ši sąvoka turėtų būti suprantama taip, kaip ji suprantama bendrąja prasme –  nevadovaujančiais administracijos darbuotojais galėtų būti laikomi darbuotojai, nesantys bendrovės ir jos dukterinių bendrovių ar ją patronuojančios bendrovės pagrindinių administracinių padalinių vadovais, taip pat darbuotojai, nesantys departamentų ar skyrių vadovais, kiti darbuotojai, nepriimantys strategiškai svarbių klausimų bendrovės valdymo klausimais. Rekomenduotina nevadovaujančiais darbuotojais nelaikyti asmenų, per paskutiniuosius vienerius metus ėjusių bendrovės, jos dukterinių bendrovių ar ją patronuojančios bendrovės administracijos vadovų bei pagrindinių administracinių padalinių vadovų pareigas.

            Jau buvo minėta, kad bent vienas Audito komiteto narys turi būti nepriklausomas, tačiau tuo atveju, kai bendrovėje  stebėtojų taryba nesudaroma, nevadovaujantis administracijos darbuotojas, esantis Audito komitetu nariu, negalės būti laikomas nepriklausomu pagal Reikalavimų 9 punkto 2 papunktį, nurodantį, kad nepriklausomas narys negali būti bendrovės ir susijusios bendrovės darbuotojas, todėl Reikalavimų 5 punkte nustatyta, kad Audito komitetas gali būti sudarytas ir iš visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų narių. Vadinasi, tais atvejais, kai bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, iš kurios narių galėtų būti renkami visi, taip pat ir nepriklausomi Audito komiteto nariai, visuotinis akcininkų susirinkimas turėtų rinkti visiškai su bendrove nesusijusį nepriklausomą narį ar keletą nepriklausomų narių. Kaip jau buvo nurodyta, bendrovės valdybos nariai negali būti Audito komiteto nariais dėl jų vykdomų vadovavimo funkcijų, todėl visuotinis akcininkų susirinkimas valdybos narių nepriklausomais Audito komiteto nariais taip pat negali rinkti.

 

Audito komiteto sudarymas

 

            Rekomendacija nurodo, kad Audito komitetą turėtų formuoti stebėtojų taryba. Jei bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, Audito komiteto narius iš nevadovaujančių administracijos darbuotojų galėtų siūlyti valdyba. Tuo atveju, jei bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, nepriklausomą narį visais atvejais turi rinkti visuotinis akcininkų susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, būtų teisinga ir protinga, jei galutinė Audito komiteto sudėtis taip pat būtų tvirtinama visuotiniame akcininkų susirinkime. Tai galėtų būti paaiškinama ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, nurodančiomis, kad stebėtojų tarybos funkcijos kitiems bendrovės organams neperduodamos. 

 

Atsiskaitymas su nepriklausomu Audito komiteto nariu

 

            Kaip nustatyta Reikalavimų 9 punkte, nepriklausomas Audito komiteto narys negali būti bendrovės ir susijusios bendrovės vadovas ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, jis taip pat negali būti bendrovės ir susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, be to, jis neturi gauti ir neturi būti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės ir susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį už Audito komiteto nario pareigas. Vadinasi, nepriklausomas Audito komiteto narys negali gauti atlygio iš bendrovės ar susijusios bendrovės pagal darbo sutartį, taip pat negali gauti reikšmingo papildomo atlygio iš bendrovės ir susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį už Audito komiteto nario pareigas. Su nepriklausomu Audito komiteto nariu bendrovė galėtų atsiskaityti (įskaitant, bet neapsiribojant) sudarydama su juo teisės aktų leidžiamą paslaugų teikimo, autorinę ar kitokią sutartį, taip pat pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 2 d. 11 p. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinę finansinę ataskaitą metines finansines ataskaitas ir skirstydamas paskirstytinąjį bendrovės pelną, dalį pelno galėtų paskirti kaip metinę išmoką nepriklausomam Audito komiteto nariui.

 

Komisijos pirmininkė                                                                                                                         Vilija Nausėdaitė