Valdas Adamkus mokėsi Kauno "Aušros" gimnazijoje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę kovai su sovietų kariuomene. Dalyvavo kautynėse prie Sedos. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms antrą kartą atsidūrė už Lietuvos ribų. Vokietijoje baigęs lietuvių gimnaziją įstojo į Miuncheno universitetą.

1949-aisiais metais Valdas Adamkus su šeima atvyko į JAV. 1960-aisiais Ilinojaus technologijos institute įgijo statybų inžinieriaus specialybę. 1967 metais buvo "Santaros - Šviesos" pirmininkas. 1981-aisiais tapo JAV penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi. 1993-aisiais Valdas Adamkus buvo kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas.

Valdas Adamkus yra Indianos koledžo, Vilniaus ir Northwesterno universitetų garbės daktaras.

(pagal atsiminimų knygą "Likimo vardas Lietuva", 1997, "Santara", Kaunas).

* * *

Į XXI amžių Lietuva žengia, kildama pilnaverčiam gyvenimui. Noriu jai padėti, siūlydamas ryžtingą valstybės reformą.

Jos atramos: žmogaus pilietiškumas, laisvė ir atsakomybė, atvira visuomenė ir demokratinė valstybės sankloda, grįsta įstatymo viršenybe. Lietuvoje turi įsivyrauti iš privačios iniciatyvos gimstanti gerovė bei socialinis teisingumas. Lietuva turi tapti lygių galimybių kraštu kiekvienam jos žmogui.

Dirbsime kartu ir susigrąžinsime pasitikėjimą savo valstybe.

"Laisvas žmogus, atvira visuomenė, stipri valstybė"

(iš Valdo Adamkaus rinkimų programos, pristatytos lapkričio 21-ąją Vilniuje).

Informacija apie Valdą Adamkų "Internete": http://www.metasite.net/adamkus

Valdo Adamkaus rinkimų štabas: Literatų g. 8, 2001 Vilnius, tel. (370 2) 224095, fax. (370 2) 223790.

Rinkimų štabo vadovas - Vidmantas Staniulis (370 98) 29009

Atstovas spaudai - Darius Tarasevičius (370 99) 21659

Vytenis Povilas Andriukaitis gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jakutijoje. Tėvai buvo ištremti 1941 m. 1958 m. sugrįžo į Lietuvą. 1969 m. aukso medaliu baigė mokyklą ir įstojo į Kauno medicinos institutą. 1976-1990 m. dirbo chirurgu ir kardiochirurgu Ignalinoje ir Vilniuje.

Pažiūrų formavimuisi didelės įtakos turėjo tėvo disidentinė veikla. Dar mokykloje, padėdamas tėvui, platino uždraustą literatūrą, organizavo nelegalius savišvietos ratelius. Su daktaru V.Kutorga 1976 m. įkūrė nelegalų A.Strazdelio savišvietos universitetą. 1979-1984 m. studijavo Vilniaus universiteto istorijos fakultete, jį baigė su pagyrimu. 1976 ir 1982 m. buvo suimtas ir tardomas KGB, nubaustas priverstine registracija Ignalinoje be teisės pakeisti darbo ir gyvenamąją vietą.

1990-1992 m. - LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1992-1996 m. - LR Seimo narys. Dirbo prie pagrindinių ilgalaikių koncepcijų: sveikatos, mokslo, nacionalinio saugumo. Buvo LR Konstitucijos rengimo darbo grupės narys. Buvo LR Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje nariu, Baltijos Asamblėjos narys.

Žmona Irena Meižytė Lietuvių kalbos instituto doktorantė. Šeimoje trys vaikai.

* * *

Respublikos Prezidentas - asmenybė, galinti aiškiai nubrėžti valstybės rūmų statybos principus ir būti jų tvirčiausiu sergėtoju. Tuose rūmuose turi rastis vietos visiems, tuose rūmuose turi būti kuo daugiau teisių ir laisvių kuo didesniam žmonių būriui, o ne tik stipresniems ir turtingesniems.. Todėl ir siūlau :

neparduokime strateginių objektų -

investuokime, taupykime ir išsijuosę dirbkime -

remkime Lietuvos gamintoją ir paslaugų teikėją -

apginkime darbo vietas nuo visokiausios savivalės -

sumažinkime pragyvenimo lygio skirtumus tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų-

pajudinkime kooperacijos dirvonus -

atsigręžkime į jaunimą ir jaunas šeimas -

atiduokime dalį valdžios ir atsakomybės visuomenei -

gyvenkime sveikiau -

apginkime savo konstitucines teises -

Lietuvos laivas plaukia be kompaso - pasukime jį Skandinavijos šalių kryptimi. Ir nuosekliai statykime gerovės rūmą.

Ir tada lengviau bus žengti ir į Europos Sąjungą, ir į NATO, ir į Rusijos rinkas.

Už darnią šeimą - Lietuvą

 
KAZYS BOBELIS
 

 Lietuvos karininko, savanorio sūnus, gimęs Kaune. Baigė Jono Jablonskio pradinę mokyklą ir "Aušros" berniukų gimnaziją. 1941 m. dalyvavo Tautos sukilime prieš bolševikus.

Studijavo mediciną Vytauto Didžiojo Universitete Kaune bei išeivijoje Graco ir Tuebingeno universitetuose. 1948 metais, apgynęs disertaciją "maximum cum laude", gavo medicinos daktaro laipsnį.

Atvykęs į JAV, studijavo ir specializavosi Jone Hopkinso, Bostono ir Temple universitetuose ir įsigijo chirurgo specialybę. 1953 metais pradėjo chirurginę privačią praktiką Čikagoje ir Elgine, Illinois valstijoje. Nuo 1978 m. iki 1991 m., turėdamas privačią medicininę praktiką, gyveno Floridoje. Įvairių JAV ir pasaulio medicinos organizacijų narys. Lietuvių Katalikų mokslų akademijos narys nuo 1949 metų.

1962 - 1978 metais - Amerikos lietuvių Tarybos pirmininkas. 1979 - 1992m. - Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas iki jo simbolinio uždaromojo Seimo Vilniuje. Plačiai atstovavo Lietuvai, gindamas jos interesus įvairiose tarptautinėse politinėse ir visuomeninėse konferencijose. Jo vadovaujamo VLIK’o pastangų dėka, Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės byla niekada nebuvo pamiršta pasaulyje. Aktyviai dalyvavo pasaulinėse antikomunistinės lygos konferencijose Liuksemburge, Taivanyje, San Diego.

1984 m. popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas Šv.Grigalijaus Didžiojo ordinu "Už religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje".

1986 m. apdovanotas JAV kongreso Ellis Island medaliu, kaip daugiausiai nusipelnęs Amerikos lietuvis.

1993 m., minint VLIK’o 50 metų veiklos jubiliejų, Lietuvos Prezidento apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ordinu su žvaigžde už nuopelnus, kovoje dėl Lietuvos laisvės.

Nuo 1992 metų gyvena Lietuvoje. 1992 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu Marijampolės apygardoje Nr.29. Seime vadovavo Užsienio reikalų komitetui. 1996 m. toje pačioje apygardoje perrinktas Seimo nariu antrai kadencijai. Jis yra įvairių Lietuvos tarptautinių delegacijų vadovas ar narys.

1995 m. Otavoje išrinktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos vice-prezidentu, o 1996 m. Stokholme perrinktas naujai 3 metams.

 
VYTAUTAS LANDSBERGIS
 

Gimė 1932 metų spalio 18 dieną Kaune.

1955 metais baigė Lietuvos konservatoriją. Dėstė joje 1953-1963 ir 1975-1990 metais. 1957-1974 buvo Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas.

1988 metais įsitraukė į aktyvią politinę veiklą. Buvo vienas Sąjūdžio kūrėjų. Tų pačių metų rudenį išrenkamas Sąjūdžio pirmininku, kuriuo buvo iki 1990 metų pavasario.

1990 metais išrenkamas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą. 1990 metų kovo 11 dieną išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininku. Pasirašė Nepriklausomybės atkūrimo aktą.

1992 metais išrinktas į Seimą, tapo jo opozicijos lyderiu.

1996 metais perrinktas į parlamentą, išrinktas jo pirmininku.

V.Landsbergis yra Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas.

Muzikologas, menotyros mokslų kandidatas (1969 m.), profesorius (1978 m.).

Žmona - Gražina. Turi dvi dukteris - Jūratę ir Birutę bei sūnų Vytautą.

Mano programa yra žinoma nuo pat Atgimimo ir Kovo 11-osios.

Aš už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvą žmonių bei šalies pasirinkimą, jos laisvę nuo užsienio diktato. Nesiblaškau dėl Europos Sąjungos ir NATO.

Mano linija - nuoseklumas ir valstybės politikos pastovumas, jos nepriklausomybės principas ir vakarietiškas demokratinis ugdymas be sukrėtimų, blaškymosi, be revoliucijų.

Aš už nuosavybę, už žemės grąžinimą, už šeimos ūkį ir kaimo atgimimą. Aš už naujų darbo vietų kūrimą, už normalų žmonių uždarbį, už jų apsaugą ligoje ir senatvėje.

Mes apsivalysim nuo korupcijos ir užbaigsime teisinę ir valstybės valdymo reformą.

Aš už rublinių indėlių grąžinimą. Kylant ūkinei, socialinei, dvasinei žmonių gerovei, po penkerių metų galėsime pasakyti, jog Lietuvos ateitis nekelia abejonių.

 Artūras Paulauskas į mūsų šalies istorijos puslapius įrašytas kaip pirmasis nepriklausomos Lietuvos prokuroras.

A. Paulauskas gimė 1953 metų rugpjūčio 23 dieną Vilniuje. 1971 metais jis baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą, 1976-aisiais - Vilniaus Universiteto Teisės fakultetą. Artūro Paulausko, kaip teisininko, darbas prasidėjo Kaišiadorių prokuratūroje: universiteto absolventas tapo tardytoju. Neilgai trukus jam pasiūlomos prokuroro pavaduotojo pareigos.

1982 metais A. Paulauskas penkeriems metams tampa Varėnos rajono prokuroru, o iš ten 1987 metais atvyksta į Vilnių. Čia jis privalėjo praeiti partinio darbo "mokyklą" - kelis mėnesius dirbo LKP centro komitete. Būdamas 34 metų, tais pačiais metais jis paskiriamas Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoju.

1990 metais, paskelbus nepriklausomybę, Artūras Paulauskas nedvejojo - jis nuėjo su tauta ir ėmėsi vadovauti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai. Nuo 1995 metų iki šių metų balandžio mėnesio jis dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju.

Neseniai A. Paulauskas antrą kartą vedė ir augina dukrelę. Jo žmona Jolanta dirba ir tuo pat metu studijuoja teisę. Iš pirmosios santuokos jis turi du sūnus - studentą ir moksleivį.

1990-aisias, realiai vis dar gyvenant okupuotoje šalyje, su tankų prikimštais kariniais miesteliais, buvo būtina išdrįsti paskelbti Lietuvą turint savo teisinę sistemą ir atsisakyti sovietinių struktūrų. Generaliniam prokurorui reikėjo sugebėti išsaugoti valstybėje tvarką ir kartu iš naujo kurti teisėsaugos sistemą.

Per gana trumpą laikotarpį buvo išaiškintos stambios nusikaltėlių grupuotės, jų vadeivoms iškeltos visą Lietuvą sudominusios bylos. Vienam iš stambiausių mafijos lyderių Borisui Dekanidzei buvo paskelbta ir įvykdyta mirties bausmė, tuo užkirtusi kelią grupuotės bandymams atsikelti. Kitas nemenkas Lietuvos mafijos vadeiva Henrikas Daktaras taip pat neliko "neįvertintas pagal nuopelnus". Artūras Paulauskas asmeniškai atstovavo kaltinimui šiose bylose, vien dėl to neabejotinai tapdamas mafijos ir su ja susijusių korumpuotų valdininkų taikiniu. 

Rolandas Pavilionis gimė 1944 m. Šiauliuose.

Dirbdamas darbininku medaliu baigė vakarinę mokyklą.

1962 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti kalbas. Po metų buvo pašauktas atlikti karinę prievolę. Po trejų metų baigė Universitetą per vienerius metus.

Apgynė dvi disertacijas logikos srityje. Studijavo ir dirbo Prancūzijoje pas žymiausią išeivijos prof. Algirdą Greimą.

Sąjūdžio išvakarėse, 1988 m. ėmėsi Universiteto studijų reformos, pareikalavęs nebedėstyti ideologinių "mokslų" – pradžioje jų buvo atsisakyta Lietuvoje, po to visoje TSRS ir Rytų Europoje.

Garsiajame Lietuvos inteligentijos susitikime su M.Gorbačiovu pirmasis atvirai pareiškė Lietuvos ryžtą siekti laisvės ir nepriklausomybės.

37-erių metų tapęs profesoriumi, 1990 metais išrenkamas Universiteto rektoriumi, vėliau akademiku, Europos mokslų ir menų akademijos nariu, eina atsakingas pareigas daugelyje tarptautinių mokslo organizacijų, dalyvauja žymiausių pasaulio intelektų ir politikų susitikimuose. Laisvai kalba pagrindinėmis Vakarų Europos kalbomis.

Apdovanotas Lietuvos Valstybine premija už mokslo darbus, Prancūzijos Akademine Palme ir Garbės Legiono ordinu už nuopelnus demokratijos ir laisvos visuomenės Europoje plėtojimui.

Būdamas rektorius, septynerius metus nuosekliai, drąsiai ir ryžtingai kovojo už švietimo, mokslo, studijų padėties Lietuvoje pagerinimą, už tai, kad žmonės nesitaikstytų su valdžios ir valdininkų savivale.

Kad Lietuva taptų tikros demokratijos ir visapusiškos pažangos šalimi, kad turėtų aiškią veiklos programą ir perspektyvą.

Jau 30 metų vedęs žmoną Mariją Aušrinę, Universiteto docentę, moterų judėjimo Lietuvoje pradininkę; turi du sūnus Šarūną ir Žygimantą, auginančius kartu su marčiomis Julija ir Linute keturis vaikaičius: Mariją, Gabrielę, Augustą ir Dominyką.

* * *

 ROLANDO PAVILIONIO PREZIDENTINĖS NUOSTATOS

Laisva dvasia

Pasitikėjimas ir susitelkimas

Darbas ir atsakomybė

 
RIMANTAS SMETONA
 

 Rimantas Smetona gimė 1945 m. lapkričio 1 d. Ukmergės rajone, Užulėnio kaime, ūkininkų šeimoje. R. Smetonos senelio Igno brolis Antanas Smetona - Lietuvos Respublikos Prezidentas 1919-1920 ir 1926-1940 metais.

R. Smetona 1965 m. baigė Ukmergės žemės ūkio mechanizacijos technikumą, 1967-1972 m. dirbo Lietuvos kino studijoje, 1972-1991 m. - Lietuvos televizijoje režisieriaus asistentu, televizijos režisieriumi, dokumentinių ir muzikinių televizijos filmų kino režisieriumi. 1977 m. baigė Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutą, įgijo televizijos režisieriaus specialybę.

1989 m. R. Smetona įstojo į atsikuriančią Lietuvių tautininkų sąjungą, 1990-1996 m. buvo šios partijos pirmininku. 1996 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu Ukmergės vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Žmona Aldona - Vilniaus prekybininkų mokyklos profesijos mokytoja. Dukra Jurgita - lituanistė, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. Dukra Milda - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė.

* * *

Keliasdešimt kartų mažesni atlyginimai negu kitur pasaulyje, bet pasaulinės kainos - mums pateikiama kaip norma, nusikaltėlių siautėjimas - norma, gamybos smukimas, įmonių bankrotas - norma, bedarbystės augimas -norma, užmokestis už žemdirbių triūsą nežinia kada ateityje - norma, elgetaujantys vaikai gatvėje - norma, besaikis mažumos turtėjimas ir daugumos nuskurdinimas - norma, Lietuvos tempimas į naują imperiją - Europos Sąjungą, nepriklausomybės atsisakymas - norma, pagaliau - visų tų, kurie Lietuvą vedė ir tebeveda šiuo keliu vėl ir vėl rinkimas į Prezidentus, Seimą, savivaldybes, skyrimas į Vyriausybę - taip pat norma…

Brangūs tautiečiai, gerbiami Lietuvos piliečiai!

Visa tai - ne norma. Tai neteisinga ir nedora. Reikia sustoti, apsidairyti ir pasiryžti ryškiems pokyčiams. Aš matau daug negerovių ir trūkumų mūsų gyvenime. Ne paprasti Lietuvos piliečiai, ne tauta kalta dėl jų. Kalta valdžia, nesugebanti ar nenorinti tarnauti žmonėms, kalti politikai, ginantys savo partinius interesus. Reikia pertvarkyti valstybės valdymą - svarbiausią blogio priežastį. Tai padaryti gali Jūsų išrinktas naujas Lietuvos Prezidentas.