2010.09.23: Po dvidešimties metų: ar šito tikėjomės? Tėvynė ant prekystalio
Padariau provokaciją. Populiaraus naujienų portalo lankytojams uždaviau klausimą: kokia nauda būti lietuviu? Prieš dvi dešimtis metų lietuviai didžiavosi būdami tokiais, ir pasaulis mus už tai vertino. Pasakymas, jog lietuviu būti nesinori tuomet būtų atrodęs arba nesusipratimas, arba tiesiog išdavystė. Nors nenoras būti lietuviu formaliai netgi nėra nuodėmė, kaip ir nenoras būti švedu ar vokiečiu, atsisakymas tapatintis su tam tikrais mentaliteto elementais ar tautos istorija gali būti pateisinamas, bet dvasinėje plotmėje santykiai su tėvyne kur kas subtilesni nei pilietybės ar tautybės įrašai dokumentuose. (...)
(Visas straipsnis www.nzidinys.lt ("Naujajame Židinyje-Aidai nr. 7-8) arba rubrikoje "Iš ruoniškos perspektyvos", potemėje "Lietuva")
2010.07.12 Susitikimas su Autralijoje gyvenančia choreografe, žurnaliste ir poete Gražina Pranauskiene
„Gyvenu lekiančiame sūkuryje, nejausdama po kojom žemės, nepastebėdama kauburėliais nuvingiavusio laiko, kol atsipeikėjusi tolimoje begalybėje, įsiklausau į nuvytusios ramunės širdgėlą.
Jos žiedlapiuose išskaitau savo ateitį, besikuriančią jūrų ir vandenynų sąsajoje, polių susikirtime ir sutrūnijusių tiltų girgždėjime.
Sunku tuo pačiu metu gyventi dviejuose pasauliuose, todėl į tėviškę vykstu lagaminan įsimetus kvapnų eukalipto lapą, o iš ten parsivežu gintaro ašaras.“
Taip savo klajones ir ieškojimus tarp Lietuvos ir Australijos aprašo Gražina Burokaitė-Pranauskienė. Susitikimo metu poetė ne tik pristatė savo knygą "Atogražų tyloj", bet ir pasidalijo gyvenimo toli nuo gimtinės patirtimi.
2010.06.22: Lietuva kaip problema arba kokia nauda būti lietuviu?
Rinkėjams ir studentams dažnai užduodavau klausimą – o kokia čia nauda būti lietuviu? Dar prieš dešimtmetį žmonės kiek sutrikdavo – klausimas skambėjo šventvagiškai. Pasakymas, jog lietuviu būti nenaudinga – tai jau visai išdavystė. (...)
(Visas straipsnis mano "bloge" arba rubrikoje "Iš ruoniškos perspektyvos", potemėje "Lietuva")
2010.06.17: Po dvidešimties metų: ar šito tikėjomės? Kūrėme Lietuvą – sukūrėme Europą
"(...) Demokratijos devalvavimo pasekmės liūdnos – šalys, net ir nemanančios tokiomis būti, yra vertinamos vienodai su puoselėjančiomis demokratines vertybes. Kadaise nepasidavę naftos embargui, šiandien lengvai pasiduodame net grasinimams apie jį. Kadaise Europa siūlė neerzinti Rusijos, kad ji nepradėtų karo. Dabar negalima erzinti Rusijos, kad ji neužsuktų kranelių, neblokuotų kelių, tiesiog kad neimtų keiktis... (...)
(Visas straipsnis www.nzidinys.lt arba rubrikoje "Iš ruoniškos perspektyvos", potemėje "Lietuva".
2010.06.10: Europos mirties nuojauta – nebemylime savęs
Europoje krizė. Kai kam ir kartais ji atrodo tokia nemaloni, kad imta bijotis – ar tai jau ne galas? Nemanau, kad taip, tačiau nerimą keliančių požymių nestinga. Valstybės, civilizacijos, imperijos žlunga ne tik todėl, kad jas kas nukariauja, žūva veikiau todėl, kad nebelieka valios ją ginti, ja rūpintis, nebelieka valios būti jos patriotais.
(Visas straipsnis mano "bloge" arba rubrikoje "Iš ruoniškos perspektyvos", potemėje "Europa")
2010.05.12: O jei būčiau gėjus..
"(...) jei būčiau gėjus, norėčiau būti ne šiaip sau toleruojamas. Norėčiau būti mylimas, žinočiau, kad mylimas esi, kai ir pats myli kitus, kai esi kantrus, santūrus, kai esi tolerantiškas bet ne indiferentiškas. Visa tai pasiekiama ir susitarimu ir, svariausia, kasdieniu gyvenimu."
(Visas straipsnis mano "bloge" arba rubrikoje "Iš ruoniškos perspektyvos", potemėje "Lietuva")
