Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Seimo nario dr. M. Puidoko pranešimas: „Nerūkančiųjų teisės bus ginamos atnaujinta įstatymo pataisa“

2018 m. vasario 12 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis rūkymas yra viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių, per metus vidutiniškai nužudanti apie 7 milijonus žmonių. Skaičiuojama, kad nerūkantys, bet esantys šalia ir kvėpuojantys dūmais žmonės susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis – pasyvus rūkymas nužudo apie 900 tūkst. žmonių. Dūmai sukelia sunkias širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas, įskaitant koronarinę širdies ligą ir plaučių vėžį. Tabako dūmuose randama daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, apie 70 gali sukelti onkologinius susirgimus. Beveik pusė vaikų viešosiose vietose reguliariai kvėpuoja oru, užterštu tabako dūmais.  Sveikatos ir žmogaus teisių gynimo ekspertų teigimu, nors ir daugėja valstybių, kurios įvairiomis priemonėmis riboja rūkymą, poreikis ginti nerūkančiųjų teises išlieka gana didelis. Pasak Seimo nario dr. Mindaugo Puidoko, Lietuva ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kurioje aiškiai pabrėžiama, kad Lietuva turi užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis, todėl jis sieksiąs prisidėti prie vaikų sveikatos saugojimo ir ragina tai daryti kitus Seimo narius.

„Aš pats auginu du mažamečius vaikus, kuriuos nuolat mokau, kad žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, nėra gerai, tačiau sunku vaikams diegti sveikos gyvensenos vertybes, kuomet išėjus į miestą vaikai mato rūkančiuosius viešose vietose. Dar blogiau, jei visai šalia vaikų žaidimų aikštelės rūkoma, tuomet vaikai priversti ne tik matyti, bet ir kvėpuoti cigarečių dūmais, todėl manau, kad mano, visų pirma kaip tėvo, pareiga pasirūpinti, kad būtų užtikrinta mano ir visų Lietuvos vaikų teisė į sveiką vaikystę“, – sako Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Pasak jo, pasitarus su specialistais, parengtas Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama ginti nerūkančius asmenis, sumažinti pasyvaus rūkymo sukeliamą žalą, mažinti rūkymo žalą patiems asmenims bei mažinti šiukšlinimą ir aplinkos taršą.

„Vienas iš efektyviausių būdų pasiekti šiuos tikslus – sąrašo vietų, kuriose siūloma nerūkyti, išplėtimas“, – sako dr. M. Puidokas ir teigia projektą patobulinęs, siekiant ginti nerūkančiųjų, ypač vaikų teises ir atsižvelgiant į pasiūlymus, pasiekusius Seimo narį, po projekto užregistravimo sausio 26 dieną.

„Anksčiau užregistruotuose įstatymo pakeitimuose buvo apibrėžtas tikslus atstumas metrais, kiek turėtų būti draudžiama rūkyti. Tačiau po didelių diskusijų su visuomene, Ministru Pirmininku S. Skverneliu, Vyriausybe ir kitais, pakoregavome šiuos pasiūlymus: panaikintas ribų apibrėžimas metrais ir įvesti protingumo kriterijai, kuriais žmonės turėtų vadovautis. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma uždrausti rūkyti viešose vietose, esančiose švietimo ir socialinių paslaugų įstaigų prieigose bei jų matomumo zonose, viešojo transporto stotelėse ir stotyse bei aplink jas, viešose vietose esančių mažmeninės prekybos parduotuvių, restoranų, barų, kitų viešojo maitinimo įstaigų, klubų, diskotekų, interneto kavinių (interneto klubų ir pan.) lošimo namų (kazino), automatų ar bingo salonų, kitų laisvalaikio praleidimo įstaigų, patalpų, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų prieigose, vaikų žaidimų aikštelėse ir jų matomumo zonose, visose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei viešose vietose esančiose jų prieigose (matomumo zonose). Masiniuose renginiuose bei jų prieigose, taip pat saugomose teritorijose“, – teigia Seimo narys.

Norintiems rūkyti turės būti įrengtos specialios tam skirtos ir pažymėtos vietos (pvz., saugomose teritorijose, masiniuose renginiuose), didesnių apribojimų vietose uždaros gerai ventiliuojamos rūkyklos (pvz., kaip Vilniaus „Akropolyje“), kuriose rūkantieji nesukeltų pasyvaus rūkymo žalos nėščiosioms, vaikams ir kitiems nerūkantiesiems.

Jis pabrėžia, kad šio įstatymo tikslas yra sumažinti pasyvaus rūkymo sukeliamą žalą aplinkiniams, ypač vaikams. PSO itin didelį dėmesį skiria vaikų pasyvaus rūkymo prevencijai, būtent todėl, kad pasyvus rūkymas kenkia labiausiai jiems ir jų raidai, skatina vėlesnę priklausomybę nuo tabako.

Lietuvoje rūkančiųjų asmenų yra daugiau nei vidutiniškai visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, dar 2014 skelbė ES statistikos tarnyba. Ji skaičiuoja, kad atliekant tyrimą, Lietuvoje iš viso rūkė kas ketvirtas asmuo, vyresnis nei 15 metų, o visoje ES šis rodiklis buvo 24 procentai. 2016 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo rezultatai rodo, kad du trečdaliai (67 proc.) 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime rūkę ar mėginę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę). 36 proc. teigė tai darę bent kartą per paskutinius 12 mėn. Rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį procentas lygus 34 proc. Vidutinis rūkymo pradžios amžius – 18 m. Dauguma (73 proc.) rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti: 26 proc. tai pavyko padaryti, 47 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo. Per paskutinį mėnesį rūkiusieji vidutiniškai per dieną surūko 13,5 cigaretės (cigaro, pypkės). Penktadalis (20 proc.) apklaustųjų teigė per paskutinius 12 mėnesių bent kartą Lietuvoje įsigiję cigarečių ar kitų tabako gaminių, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas

Tel. (8 5)  239 6625

El. p. Mindaugas.Puidokas@lrs.lt

   Naujausi pakeitimai - 2018-02-12
   Monika Kutkaitytė

  Siųsti el. paštuSpausdinti