Lietuvos parlamentarizmo raida

 

Lietuvos Seimo istorija sudėtinga, tačiau intriguojanti, įdomi ir pamokanti, ji suteikia dar neatrastą pasididžiavimą besidomintiems Lietuvos politikos istorija. Ši tema pirmiausia neabejotinai liudija Lietuvos valstybės priklausymą Europos civilizacijos arealui, sudariusiam galimybę formuotis parlamentinėms institucijoms. Nuo pat Lietuvos Seimo ištakų XV a. pabaigoje – XVI a. viduryje iki šiandieninio moderniojo parlamentarizmo, nepaisant skausmingų šios institucijos raidos lūžių ir pertrūkių XX amžiuje, mūsų parlamentarizmas atskleidžia unikalių laimėjimų.
       Lietuvos gebėjimas kurti ir puoselėti demokratinę respubliką remiasi parlamentine sistema, leidžiančia visuomenei tartis ir bendrai ar per įgaliotus atstovus priimti sprendimus. Seimo interneto svetainės rubrika „Seimo istorija“ yra skirta supažindinti su įdomia ir išskirtine Lietuvos parlamentarizmo istorija.

       Svarbiausios Lietuvos parlamentarizmo datos

 


 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas (iki 1569 m.)

       Vakarų Europos valstybių – Parlamento, Generalinių luomų, Reichstago, Kortesų, Vidurio Europos valstybėse – Seimų – luomus ir politinę tautą atstovaujančio (reprezentuojančio) instituto susidarymas būdingas brandžiųjų ir vėlyvųjų Europos viduramžių istorinės raidos ženklas.                   
       
       Bendroji apžvalga
       Svarbiausios datos
       Seimo ištakos Lietuvoje
            
 

 


 

Seimas Abiejų Tautų Respublikos laikais (1569–1795 m.)

       Naujas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo raidos etapas prasidėjo 1569 m. liepos 1 d. Liubline sudarius Liublino uniją tarp Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Liublino unijos aktas primygtinai nurodė bendro Seimo sušaukimo būtinybę.
       
       Bendroji apžvalga 
       Svarbiausios datos       
       Abiejų Tautų Respublikos Seimo darbas ir sudėtis 
       Seimų maršalkos iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
       Lietuvos parlamentarizmo institucijos po 1569 m.

 


 

Moderniojo parlamentarizmo ištakos

       XIX a. pabaigoje į visuomeninį darbą įsitraukusi lietuvių inteligentija pradėjo kurti nacionalinę ideologiją, ėmė formuotis politinis lietuvių pasaulis. XX a. pradžioje pradėta aiškiai kalbėti apie Lietuvos autonomiją, o netrukus pradėta reikalauti Lietuvos nepriklausomybės.

       Bendroji apžvalga
       Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.)
       Lietuvos Valstybės Taryba (1917–1920 m.)
       Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
          

 


 

Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

       Šiuo laikotarpiu Lietuvoje buvo sušaukti penki Seimai. Tik du iš jų dirbo visą kadenciją – Steigiamasis Seimas ir II Seimas. Parlamentinės demokratijos laikotarpis ano meto Lietuvoje truko kiek ilgiau nei šešerius metus. 1927 m. paleistas Seimas vėl susirinko tik 1936 m.
       
       Bendroji apžvalga
       Svarbiausios datos
       Seimo nariai

       Seimo pirmininkai
       Seimo rūmų istorija

       Seimo kadencijos:
             Steigiamasis Seimas (1920
1922 m.)
             I Seimas (1922
1923 m.)
             II Seimas (1923
1926 m.)
             III Seimas (1926
1927 m.)
             IV Seimas (1936
1940 m.)

 


 

Lietuvos Respublikos Seimas nuo 1990 m.

       Nuo 1990 metų dirba aštuntoji Seimo kadencija. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnį – Seimo kadencija yra ketveri metai. Šiuo metu dirba XII Seimas (2016–2020). Seimų numeracija skaičiuojama nuo Lietuvos Respublikoje veikusių I–IV Seimų (1920–1922 m. Lietuvos Respublikoje veikęs Steigiamasis Seimas į šią Seimų numeraciją neįskaičiuojamas). 
       Šioje skiltyje galima rasti buvusių Seimo kadencijų archyvines interneto svetaines.

 

V Seimas – Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas (1990–1992)
VI Seimas (1992–1996)
VII Seimas (1996–2000)
VIII Seimas (2000–2004)
IX Seimas (2004–2008) 
X Seimas (2008–2012)
XI Seimas (2012–2016)