Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Seimo LSDD frakcijos pranešimas: „Tikslas – sunaikinti sovietmetį menančią institucinę globą Lietuvoje“

2018 m. vasario 14 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Tūkstančiai Lietuvos žmonių su negaliai ir tėvų netekusių vaikų iki šiol priversti gyventi dar sovietmečiu sukurtoje institucinės globos sistemoje – pensionatuose, internatuose ar vaikų namuose. Ką daryti, kad šios sistemos būtų atsisakyta keičiant ją pagal geriausias Vakarų Europos šalių praktiką?

 Lietuvoje šiuo metu veikia 52 socialinės globos namai suaugusiems asmenims su negalia, kuriose gyvena beveik 7 tūkst. asmenų ir 93 vaikų globos namai, kuriuose prižiūrima apie 3 tūkst. vaikų. Siekiant keisti situaciją dar 2014 m. buvo priimtas sprendimas įgyvendinti globos įstaigų deinstitucionalizaciją.

Jos tikslas – iki 2030 m. suformuoti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliam asmeniui gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, aktyviai dalyvauti jame, o kiekvienam vaikui, likusiam be tėvų globos, augti saugioje ir jo raidai palankioje biologinėje aplinkoje, jos nesant – globėjų šeimoje, ypatingais atvejais sudarant sąlygas, kiek įmanoma artimesnes šeimos sąlygoms.

Pirmojo reformos etapo metu (įgyvendinamas nuo 2014 m. iki 2018 m.) numatoma sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas, teikti naujas socialines paslaugas ir didinti jų prieinamumą.

„Deja, situacija nėra gera, todėl privalome būti labiau aktyvūs keičiant senąją sistemą, nes ji skatina atskirtį ir blogina tūkstančių Lietuvos piliečių gyvenimus. Globos instituto deinstitucionalizavimo reforma vyksta nepakankamai sklandžiai, daugelis savivaldybių neturi visos informacijos apie šį procesą, todėl turime tam skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų resursų, nes kitu atveju reforma vyks lėtai“, – įsitikinusi Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narė.

Pasak R. Šalaševičiūtės, vienas didžiausias iššūkių su kuriais tenka susidurti įgyvendinant globos įstaigų deinstitucionalizavimo reformą – žmonių požiūris ir informacijos trūkumas. Kai kurie bendruomenių gyventojai labai įtariai žvelgia į bendruomenių steigiamus centrus, kuriuose jų kaimynystėje gali apsigyventi žmonės su negalia. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė įsitikinusi, kad gyventojams būtina suteikti daugiau informacijos, kad jie nebijotų ir atsisakyti stereotipų. Su ja sutinka ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Savo ruožtu Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus mano, kad globos įstaigų deinstitucionalizacija turi vykti tolygiai paskirstant žmones, kuriems reikalinga globa, visose savivaldybėse, o ne tik tose, kur dabar veikia globos įstaigos. Tam reikalinga didesnė koordinacija tarp atskirų Lietuvos regionų.

Su globos deinstitucionalizavimo projektais aktyviai dirbanti Vaikų ir paauglių socialinio centro direktorė Jurgita Pūkienė įsitikinusi, kad iki šiol įgyvendinamos priemonės – laikinų globėjų institutas, našlaičių gyvenimas savarankiškose nedidelėse grupėse ar vienišų tėvų su vaikais apgyvendinimas specializuotose vietose – duoda labai gerų rezultatų.

„Tačiau savivaldybės turėtų numatyti finansavimą ir su šiais žmonėmis dirbantiems dienos centrams ir specialistams, nes būtent jie aktyviai prižiūri ir konsultuoja tuos, kuriems labai dažnai reikalinga praktinė informacija ir mūsų patarimai“, – sako J. Pūkienė.

Šie klausimai buvo diskutuojami R. Šalaševičiūtės iniciatyva Seime organizuotoje konferencijoje „Deinstitucionalizavimo patirtys ir iššūkiai“.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narė  

Rimantė Šalaševičiūtė

Mob. 8 698 42 672

   Naujausi pakeitimai - 2018-02-14
   Rūta Mensonaitė

  Siųsti el. paštuSpausdinti