Administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1028(2)

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2017-11-20

Administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1028(2)

Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

2013 metais Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LR CK) buvo papildytas 6.9301 straipsniu „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“. Už LR CK 6.9301 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atsakomybėn traukiami asmenys, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 120 straipsnio nuostatas.

LR CK 6.9301 straipsnio atsiradimą sąlygojo siekis išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kuomet pastarieji, neatsiskaitę su darbuotojais, valstybės ar savivaldybių biudžetais bei kitais, socialiai jautriais kreditoriais, pirmiausia atsiskaito savo nuožiūra su kitais kreditoriais ir inicijuoja bankrotą. Taip pat, šio straipsnio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsiskaitymų eiliškumo nustatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, bei padės užtikrinti sąžiningą rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos verslo nesėkmės atveju, taip pat sumažins tyčinio bankroto tikimybę. Kaip vieną iš šio straipsnio tikslų, įstatymo rengėjai nurodo, jog įstatymo norma tarnaus kaip verslo subjektus drausminanti ir prevencinė priemonė, įgalinanti geriau nustatyti tyčinio bankroto požymius.

LR ANK 120 str. numatyta, kad „Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“

Kaip matyti iš teisino reguliavimo, įstatymo leidėjas tiek LR CK, tiek LR ANK normomis pirmiausia siekia apsaugoti valstybės ar savivaldybių biudžetus ir kitus asmenis nuo įmokų netekimo, ūkio subjektui tapus nemokiam (paskelbus bankrotą). Nuo LR CK 6.9301 straipsnio įsigaliojimo, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos atlikdamos ūkio subjektų patikrinimus ir nustačiusios, kad ūkio subjektai yra atsiskaitę su kitais kreditoriais (paslaugų ir/ar prekių tiekėjais, darbuotojais ar atliko kitas būtinas atsiskaitymus), bet laiku nesumokėję mokesčių į biudžetą, šių ūkio subjektų vadovų atžvilgiu inicijuoja administracinių nusižengimų teisenos procesą ir medžiagą tolimesniam nagrinėjimui perduoda teismui. Kaip rodo statistika, tokių patikrinimų ir administracinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų vadovų skaičius kas metai vis didėja, nes tokiu būdu valstybės institucija rado būdą papildyti valstybės biudžetą ir pagerinti savo darbo rezultatus. Teismai išnagrinėję minėtas administracines bylas, daugeliu atveju priima sprendimus skirti baudas mažesnes, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies (iki 2017-01-01 galiojus ATPK 506 str.) sankcijoje numatyta minimali bauda (1 400 Eur). Taip pat, nuo LR CK 6.9301 straipsnio įsigaliojimo bankroto bylų skaičius ir nesumokėtų mokesčių biudžetui sumos ne mažėja, o didėja. 2012 metais pradėta ūkio subjektams bankroto bylų – 1 401, 2013 metais pradėta – 1 553, 2014 m. – 1 685, 2015 m. – 1 983 ir 2016 metais pradėta bankroto bylų – 2 723.

Atkreiptinas dėmesys, jog ūkio subjektai savalaikiai nesumokėję mokesčių ar rinkliavų į valstybės ar savivaldybių biudžetus, bet atsiskaitę su tiekėjais, vėliau vis tiek sumoka mokesčius, bei papildomai valstybei sumoka delspinigius ar palūkanas. Tokiu atveju verslininkai mokestine suma pasinaudoja kaip netiesiogine valstybės paskola, kurią grąžina su delspinigiais ar palūkanomis. Tuo pačiu ūkio subjektai išsaugo verslą ir darbo vietas. Pažymėtina, kad valstybės vienas iš prioritetinių tikslų yra išlaikyti, skatinti ir remti smulkųjį verslą. Tačiau tokiam verslui, susilaukti finansinės paramos, ypatingai esant laikiniems ir netikėtiems finansiniams sunkumams, yra ypač sudėtinga arba neįmanoma dėl biurokratinių barjerų ar kitokių perteklinių reikalavimų. Todėl, ūkio subjektų laikinas mokesčių nesumokėjimas, tikslu atsiskaityti su tiekėjais (kad nesustotų verslo procesas) neturėtu būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Tuo labiau, kaip ir buvo minėta, vėliau šie pinigai yra sumokami su palūkanomis ar delspinigiais.

Kaip matyti iš LR CK 6.9301 straipsnio reglamentavimo, bei atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus (nurodytus aiškinamajame rašte) ši norma skirta ir tiesiogiai susijusi su tyčinių ar nesąžiningų bankrotų, kuriais siekiama išvengti mokestinių prievolių, užkardymu ir prevencija. Tačiau, kaip rodo praktika, minėtas reglamentavimas didėjančiam bankrotų skaičiui ir mokesčių nesumokėjimui įtakos neturėjo, todėl savo tikslų nepasiekė.

Mokesčių administratorius pasinaudodamos LR CK 6.9301 ir LR ANK 120 straipsnio reglamentavimu, administracinio poveikio priemonių taikymą inicijuoja ne ūkio subjektų vadovams inicijavusiems tyčinius ar nesąžiningus bankrotus (sukėlusius neigiamų pasekmių valstybės ir savivaldybių biudžetams), bet tiems ūkio subjektų vadovams, kurie dėl objektyvių priežasčių vėluoja laiku sumokėti mokesčius. Tokiu būdu, ūkio subjekto vadovas, kuris turi įmonėje laikinų finansinių sunkumų, bet siekdamas išlaikyti verslą pirmiau atsiskaito su tiekėjais ar kitais kreditoriais nuo kurių tiesiogiai priklauso tolimesnė įmonės veikla ir nevengdamas vėliau sumokėti mokestines prievoles į biudžetą yra baudžiamas neproporcingai didele finansine nuobauda. Tačiau kitas ūkio subjekto vadovas, kuris inicijuoja bankrotą ir nesumoka mokesčių į biudžetus, bei tokiu būdu padaro žalos, administracinėn atsakomybėn traukiamas nėra. Be to, šiuo metu viešai pasirodžiusi informacija (http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/09/01/precedentas-vmi-pradejo-bausti-vadovus) patvirtina, jog mokesčių administratorius pradeda piktnaudžiautu šiuo reglamentavimu ir bankroto rizikos nekeliančių įmonės vadovus vis dažniau traukia administracinėn atsakomybėn. Toks perdėtas baudimas sukelia neigiamus rezultatus, nei buvo tikimasi (<...> turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai <...>) iniciavus minėtą reglamentavimą 2013 metais.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šiuo įstatymo projektu siūloma traukti administracinėn atsakomybėn tuos ūkio subjekto vadovus ar kitus asmenis, kurių įmonėms yra pradėtas bankroto procesas ar restruktūrizavimo byla ir kurie yra pažeidę LR CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą, bei tokius asmenis, kurie mokestinio įsipareigojimo neįvykdo ilgiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų, nuo tos dienos, kai šis įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas. Tokiu būdu, minėti ūkio subjektų vadovai ar kiti asmenys tyčia ir elgdamiesi nesąžiningai išvengė finansinių prievolių, ko pasėkoje sukėlė neigiamų pasekmių tiek valstybės ar savivaldybės biudžetams, bei kitiems subjektams. Taip pat, šiuo projektu siūloma praplėsti asmenų ratą, kurie turėtų teisę kreiptis su pareiškimu į teismą, dėl LR CK 6.9301 straipsnio pažeidimo ir LR ANK 120 straipsnyje numatytų sankcijų taikymo. Projektu siūloma, kad tokius pareiškimus teismui privalėtu teikti bankroto ar restruktūrizavimo administratoriai, kadangi pastarieji, bankroto procese ar restruktūrizavimo byloje perėmę administruoti įmonę ir pastebėję LR CK 6.9301 pažeidimo požymius, iki šiol neturėjo galimybės inicijuoti pažeidimą padariusio asmens, paraukimo administracinėn atsakomybėn.

Kadangi, įstatymo projektas tiesiogiai susijęs su civilinio kodekso 6.9301 straipsnio reglamentavimu, todėl atitinkamai yra keičiamos ir šio straipsnio nuostatos.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

el. paštu priim@lrs.lt

   Naujausi pakeitimai - 2017-10-09
   Valdas Sinkevičius