Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIIIP-1117

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2017-11-27

Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto  Nr. XIIIP-1117

Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto (toliau – Konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas) tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) nuostatas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) standartais, taip pat patikslinti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 8 d. Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“ nurodytą aiškią Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį.

Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 4 d. EBPO Ministrų tarybai oficialiai patvirtinus sprendimą pakviesti Lietuvą pradėti stojimo į EBPO procesą ir 2015 m. liepos 8 d. EBPO Tarybai priėmus Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą, kuriame aprašytos Lietuvos stojimo į EBPO sąlygos ir procesai, Lietuva turi peržiūrėti teisinį reguliavimą atitinkamose srityse. EBPO Investicijų komitetas, vertindamas Lietuvos nacionalinį reguliavimą dėl nuosavybės teisių į žemę įgijimo ir atvirumo investicijoms šioje srityje, pateikė rekomendacijas dėl būtinų Lietuvai atlikti žingsnių, siekiant Lietuvos atitikties EBPO standartams. Konstitucinio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta deklaratyvi nuostata dėl abipusiškumo principo taikymo, t. y. minėtoje nuostatoje nustatyta, kad Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančių užsienio subjektų teisė įsigyti žemės sklypus Lietuvoje yra preferencija, skirta Lietuvos pasirinktai europinei ir transatlantinei integracijai į valstybių sąjungas ir organizacijas bei Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, nuostatoms įgyvendinti. Taip pat nustatyta, kad ši preferencija taikoma abipusiškumo pagrindais, kai Lietuvos kilmės subjektams užsienio šalyje suteikiamos ne mažesnės teisės. Minėtos abipusiškumo principo nuostatos buvimas Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose yra nesuderinamas su EBPO standartais, jos egzistavimas sukuria prielaidas diskriminuoti, riboti kapitalo judėjimo principo taikymą. Pažymėtina, kad abipusiškumo principo taikymas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems subjektams yra perteklinis ir nesiderina su minėtų kriterijų įtvirtinimo tikslais, nes abipusiškumo principo pagrindinis tikslas yra ekonominis protekcionizmas, o ne politinės integracijos krypties nustatymas, atsižvelgiant į konstitucinį reglamentavimą ir nacionalinio saugumo interesus. Dėl šių priežasčių siūloma atsisakyti Konstitucinio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies.

Taip pat siūloma koreguoti Konstitucinio įstatymo nuostatas, siekiant tikslinti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 8 d. Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“ nurodytą aiškią Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad „<...> Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintomis pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis – valstybės nepriklausomybe, demokratija ir respublika – taip pat yra glaudžiai susijusi Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija, suponuojanti Lietuvos Respublikos pasirinktą europinę ir transatlantinę integraciją. Kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo 2011 m. liepos 7 d. nutarime, Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija reiškia Lietuvos Respublikos narystę Europos Sąjungoje bei NATO< ...>. Pažymėtina ir tai, kad tokia Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija yra grindžiama pripažįstamomis ir saugomomis universaliomis demokratinėmis konstitucinėmis vertybėmis, kurios yra bendros su kitų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių vertybėmis. Konstitucijos tekste Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija išreikšta negatyviuoju ir pozityviuoju aspektais. Negatyvusis Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos aspektas yra išreikštas Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“, pozityvusis aspektas – Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Šie konstituciniai aktai yra Konstitucijos sudedamoji dalis“.

Taip pat Konstitucinis Teismas 2001 m. kovo 15 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...> Konstitucijoje įtvirtintiems valstybės tarptautinio bendradarbiavimo <...> pagrindams būdinga inter alia tai, kad yra nustatyta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija – valstybės dalyvavimas Europos integracijoje būnant Europos Sąjungos nare, siekis užtikrinti šalies nepriklausomybę ir saugumą prisidedant prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo“.

Taigi Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijais buvo siekta leisti Lietuvos Respublikoje įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus tik tiems užsienio subjektams, kurie yra įsisteigę valstybėse, atitinkančiose įtvirtintus integracijos kriterijus, kurie, be kita ko, reiškia, jog šios valstybės vadovaujasi demokratinėmis vertybėmis, taip pat gerbia žmogaus teises ir laisves. Dėl šios priežasties Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekte nustatytas ribojimas užsienio subjektams, įsisteigusiems valstybėse (taip pat jų piliečiams ir nuolatiniams gyventojams), kurių konstitucinės vertybės nesuderinamos su Lietuvos Respublikos valstybės pamatiniais principais, atitinka pirminius Konstitucijoje įtvirtintus geopolitinius tikslus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 8 d. konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“, kurio nuostatas siūloma perkelti į Konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą, įtvirtinta, jog Sovietų Socialistinės Respublikos Sąjungos (toliau – SSRS) pagrindu įkurtos organizacijos laikytinos grėsme Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms. Šiuo metu SSRS pagrindu (pažymėtina, kad Rusijos Federacija prisiėmė visas SSRS tarptautines teises ir įsipareigojimus, ir yra laikoma valstybe – SSRS tęsėja) įkurtos bei veikiančios yra Nepriklausomų valstybių sandrauga (toliau – NVS), Eurazijos ekonominė sąjunga, kitos NVS pavyzdžiu sukurtos sąjungos, kurių nė viena valstybė narė nepatenka nei į vieną šiuo metu galiojančiame Konstituciniame įstatyme įtvirtintą Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, t. y. šių valstybių subjektams šiuo metu nėra leidžiama įsigyti žemės, vidaus vandenų ir miškų Lietuvos Respublikoje.

Taigi tikslinamas galiojantis teisinis reguliavimas nedaro įtakos užsienio subjektams, įsisteigusiems valstybėse (taip pat jų piliečiams ir nuolatiniams gyventojams), kurios šiuo metu atitinka Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Pasiūlytais pakeitimais šiandien integracijos kriterijus atitinkančiose valstybėse įsisteigusių subjektų (taip pat jų piliečių ir nuolatinių gyventojų) teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekte taip pat tikslinga atsisakyti formuluočių „Europos sutartis (Asociacijos sutartis)“, kadangi įstatymo leidėjui priimant galiojantį Konstitucinį įstatymą Europos sutartimis buvo vadinami tokie asociacijos susitarimai, kurie buvo sudaryti tarp Europos Sąjungos ir Centrinės bei Rytų Europos valstybių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004–2007 m. Konstituciniame įstatyme minimos Europos sutartys šiuo metu nebegalioja, kadangi visos šių sutarčių šalys yra tapusios valstybėmis narėmis.

 

 

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

el. paštu priim@lrs.lt

   Naujausi pakeitimai - 2017-10-09
   Rivena Zegerienė