Civilinio proceso kodekso 306, 320(1), 347 ir 350 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-709(2)

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2017-11-20

Civilinio proceso kodekso 306, 320(1), 347 ir 350 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-709(2)

 

Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Projektu keičiamos nuo 2017-07-01 įsigaliojusios Civilinio proceso kodekso redakcijos straipsnių nuostatos.

Dėl teisės į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Šiuo projektu siūloma keisti teisinį reglamentavimą, kuris atima iš asmenų teisę į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, nes nustato, kad apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai. Civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos nepagrįstai apriboja asmenų, ypač iš nepasiturinčių, socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių, teisę pateikti apeliacinį ir kasacinį skundus, realizuojant kiekvieno asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Kol Lietuvoje nėra visuotiniai visiems asmenims prieinama nemokama teisinė pagalba, asmenų teisės į gynybą per apeliaciją ir kasaciją negali būti nepagrįstai ribojama tik todėl, kad asmenys neturi lėšų samdyti atstovus, turinčius teisęs surašyti apeliacinius ir kasacinius skundus. Ši teisė į teisminę gynybą įtvirtinta tiek tarp­tautiniu lygmeniu, t. y. 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (2 str. 3 d.), 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 13 str.), tiek nacionaliniu lygmeniu, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (30 str. 1 d.), Teismų įstatyme (4 str.), Civilinio proceso kodekse (5 str.). Šios tarptautinio ir naci­onalinio lygmens nuostatos užtikrina kie­kvieno asmens, kurio subjektinės teisės ar teisėtas interesas buvo pažeisti, teisę kreip­tis į teismą atkurti pusiausvyrą ir pažeistas teises. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos 1995 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respu­blikos įstatymu Nr. I-865, septintojo proto­kolo 2 straipsnio nuostatose teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teismo instan­cija. Tokia išvada patvirtinta Europos Ta­rybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacija Nr. R(95)5 dėl ape­liacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcio­navimo tobulinimo, kurioje teigiama, kad apeliacinės procedūros turi būti prieinamos ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose. Tačiau dabartinis teisinis reglamentavimas, dalis kurio įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., atima iš asmenų teisę į apeliaciją ir kasaciją, nes nustato, kad apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai, tačiau tuo pat metu Lietuvoje neišspręstas klausimas dėl visuotiniai visiems asmenims prieinamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, kaip, pavyzdžiui, yra Nyderlanduose, kur bet kokį procesinį dokumentą turi teisę pateikti tik advokatas, tačiau kiekvienas asmuo už nedidelį žyminį mokestį, siekiantį apie 5 proc. asmens mėnesinio atlyginimo, turi teisę gauti advokato atstovavimą viso apeliacinio ir kasacinio proceso metu, nepatirdamas daugiau jokių kitų teismo išlaidų.

Dėl kasacinių skundų atrankos. Šiuo projektu siūloma panaikinti CPK 350 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris nustato, kad kasacinis skundas nepriimamas, jei jis neatitinka šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas, tačiau teismas tai daro ne a priori per kasacinių skundų atrankos kolegijų išvadas, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Šiuo metu susiklostė netinkama kasacinio teismo praktika, kai šis teismas faktiškai bylas išnagrinėja ne teismo posėdžiuose, o kasacinių skundų atrankos kolegijose, kuriose kasacinis teismas pasisako iš esmės bylos klausimais kasacinio skundo priėmimo metu, nors toks bylos nagrinėjimas iš esmės turėtų vykti teismo posėdyje, išklausius abiejų šalių argumentus, o ne kasacinių skundų atrankos kolegijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi, tiek ieškinio, tiek apeliacinio, tiek kasacinio skundų priėmimo metu teismas neturėtų nagrinėti bylos iš esmės, tačiau kasacinių skundų atrankos kolegijos faktiškai nagrinėja bylas iš esmės kasacinio skundo priėmimo metu, nors šioje kasacinio skundo priėmimo stadijoje kasacinis teismas turėtų tik patikrinti, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į kasacinį teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, ar nėra kasacinio skundo formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad CPK 346 straipsnio 2 dalyje išdėstyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka turi būti vertinami ne kasacinio skundo priėmimo metu, o teismo posėdžio metu, įvertinus visų proceso dalyvių argumentus, nes materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos ne kasacinio skundo priėmimo metu, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 1998, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Be kita ko, procesinių asmens teisių suvaržymas turi atitikti teisėtumo reikalavimą, t. y. turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi vienas esminių principų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais (pvz. žr. Mesutoglu v. Turkey, no. 365323/04, judgment of 14 October 14). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu valstybės–konvencijos dalyvės nėra įpareigotos įsteigti apeliacinius arba kasacinius teismus, vis dėlto, jeigu tokie teismai egzistuoja, reikalaujama užtikrinti asmenų teisę į fundamentalias šios konvencijos 6 straipsnio garantijas, kurių apimtis gali skirtis kasaciniame teisme atsižvelgiant į šio teismo paskirtį (žr. Khalfaoui v. France, no. 34791/97, § 37, ECHR 1999-IX; Lavages Prestations Services v. France, judgment of 23 October 1996, Reports 1996-V, p. 1544, § 44-45). Todėl manytina, kad CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 p. nuostata, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, yra pakankamas papildomas reikalavimas kasacinio skundo turiniui, nes toks reikalavimas nėra taikomas nei ieškiniui, nei apeliaciniam skundui, kuriems pateikti užtenka tik nurodyti faktinį reikalavimo pagrindą.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

el. paštu priim@lrs.lt

   Naujausi pakeitimai - 2017-10-11
   Rivena Zegerienė