Civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1030

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2017-11-24

Civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1030

Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Padėtis viešojo intereso gynimo srityje jau daug metų yra prasta ir keičiasi (jeigu iš esmės keičiasi) labai lėtai, nes piliečių ir jų asociacijų, o kai kuriais atvejais ir valstybės institucijų teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą yra apribota, tuo metu prokuratūra ne visais atvejais tinkamai vykdo šią savo pareigą tiek dėl didelio darbo krūvio, tiek dėl to, kad dėl užsitęsusios prokuratūros sistemos krizės viešojo intereso gynimo sritis ilgą laiką buvo ypatingai apleista – tai liudija tiek sistemingos prokuratūros nesėkmės tiriant rezonansines bylas, pradėtas dėl galimo stambaus masto viešųjų finansų iššvaistymo ir išgrobstymo, tiek faktai, pateikti 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Viešojo intereso gynimo organizavimas“. Neabejotina, kad norma tapęs nebaudžiamumas paskatino piktnaudžiavimą ir korupcinius nusikaltimus.

Šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti geresnį viešojo intereso gynimą, panaikinant apribojimus, varžančius piliečių ir jų asociacijų, o kai kuriais atvejais ir institucijų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Tai turėtų padidinti atsakomybę už viešojo intereso pažeidimus, biudžeto lėšų panaudojimą padaryti skaidresnį, o verslo aplinką – sąžiningesnę.

Šiuo metu piliečių ir jų asociacijų, o kai kada ir institucijų teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą iš esmės ribojama dėl Civilinio proceso kodekse ir Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo „įstatymų nustatytais atvejais“. Remdamasis šia nuostata, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, kad „viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviems sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais“ (2013-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013). Nors šie įstatymų numatyti atvejai nurodomi atskiras sritis reglamentuojančiuose šakiniuose įstatymuose (pvz., po to, kai Valstybės kontrolė pateikė 2014 m. gegužės 23 d. valstybinio audito ataskaitą, Kultūros paveldo departamentui buvo suteikta teisė ginti viešąjį interesą ne tik dėl kilnojamojo, bet ir dėl nekilnojamojo kultūros paveldo), tačiau manytina, kad keistinas pats principas, leidžiant viešojo administravimo subjektams kreiptis dėl viešojo intereso gynimo visais atvejais, patenkančiais į viešojo administravimo subjekto kompetenciją, o fiziniams asmenims ir jų asociacijoms bei kitiems viešiems asmenims – visais atvejais.

Šiuo metu dėl teisės ginti viešąjį interesą suvaržymo piliečiai visais atvejais, išskyrus aplinkos klausimus, kurie numatyti Orhuso konvencijoje, yra priversti, užuot kreipęsi į teismą, kreiptis į prokuratūrą.

Tačiau minėtoje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ pateikti duomenys* rodo, kad prokuratūros galios ir kompetencija ginti viešąjį interesą ilgą laiką nuosekliai menko ir ji šią funkciją atliko vis prasčiau. Valstybės kontrolė konstatavo, kad prokurorai kasmet taikė vis mažiau viešojo intereso gynimo priemonių: 2013 m. pateikė teismui 54 proc. mažiau ieškinių dėl viešojo intereso gynimo, nei 2011 m.; priėmė 25 proc. mažiau nutarimų, kuriais iš valstybės ir savivaldybių institucijų pareikalauta imtis priemonių viešajam interesui jų veiklos srityse apginti, ir atliko 32 proc. mažiau tyrimų savo iniciatyva dėl viešojo intereso pažeidimo, nei 2012 m.; nuo 2012 m. ypač ženkliai sumažėjo prokurorų priimtų sprendimų dėl viešojo intereso gynimo skaičius (2010 m. ­– 1474; 2011 m. – 1180; 2012 m. – 1086; 2013 m. – 769), 2013 m. teritorinėse prokuratūrose jų priimta beveik 40 proc. mažiau, nei 2011 m. Taip pat Valstybinio audito ataskaitoje nurodyta, kad vykdant prokuratūros pertvarką apylinkių prokuratūrose nuo 2012 m. gegužės 4 d. neliko prokurorų pareigybių, kurių paskirtis vykdyti viešojo intereso gynimo funkciją, o bendras jų skaičius prokuratūroje sumažėjo apie 15 proc.

Iki kokio kritinio lygio sumenko prokuratūros galios ir kompetencija ginti viešąjį interesą, liudija nutraukti rezonansiniai ikiteisminiai tyrimai dėl galimo stambaus masto biudžeto lėšų iššvaistymo, kurių dalis buvo pradėti pagal Valstybės kontrolės pateiktą auditų medžiagą, bet taip ir nepasiekė teismo: dėl Valdovų rūmų statybos (Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės, padaryta daugybė pažeidimų pasirenkant rangovą, statybos darbai pirkti neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16162); dėl Nacionalinio stadiono projektavimo ir statybos (Valstybės kontrolė nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai, neracionaliai, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo principus ir reikalavimus, panaudojo 100 milijonų litų lėšų, gautų iš privatizavimo fondo Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos vykdymui, ir konstatavo, kad negali patvirtinti, ar buvo faktiškai atlikti visi darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose ir ar teisėtai už šiuos darbus sumokėti 45 milijonai litų; žr. Savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaitą, psl. 16-18: http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=15645); dėl programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (valstybiniai auditoriai nustatė daugybę pažeidimų ir negalėjo patvirtinti didelės dalies išlaidų, kurias padarė šią programą administravusi viešoji įstaiga VEKS: http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=15536); dėl Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos (Valstybės kontrolė konstatavo, kad lėšos naudotos netaupiai ir neskaidriai, pvz., teatro vadovybė, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 milijonų litų, kai kuriuose darbų atlikimo aktuose nebuvo nurodyti tikslūs darbų kiekiai ir jų vertė, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, ar tikrai atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 417 tūkstančių litų ir pan.: http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16021).

Šie pavyzdžiai yra dar vienas argumentas kuo skubiau panaikinti nepagrįstus ir neracionalius apribojimus, varžančius piliečių, jų asociacijų ir kai kada institucijų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad dar 2011 m. balandžio 6 d. grupė nevyriausybinių organizacijų LR Seime vykusios Žmogaus teisių komiteto konferencijos metu paskelbė kreipimąsi, ragindamos iš Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų pašalinti išlygą, jog visuomenė (tiek fiziniai asmenys, tiek visuomeninės organizacijos) gali ginti viešąjį interesą tik įstatymų nustatytais atvejais, ir teigdamos, kad teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti viešojo intereso gynimo faktą turėtų būti palikta teismui. „Lietuvos nevyriausybinės organizacijos yra įsitikinusios, kad išankstinis konkretus viešojo intereso teisinis reglamentavimas nėra galimas, nes viešojo intereso pažeidimo nustatymas yra fakto dalykas, kurį kiekvienu atveju, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, teisingiausiai identifikuoti gali teismas“, – teigiama kreipimesi, kurį 2011 m. pasirašė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos, Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos Jungtinio demokratinio judėjimo konfederacijos, Vilniaus Žvėryno ir Pilaitės bendruomenių ir kt. organizacijų atstovai. Praėjus daugiau nei 6 metams, šis nevyriausybinių organizacijų raginimas panaikinti apribojimus, kurie varžo piliečių ir jų asociacijų konstitucines teises ir stiprina korupcinę terpę, išlieka aktualus, todėl teikiant šį įstatymo projektą į jį taip pat atsižvelgta.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

el. paštu priim@lrs.lt

   Naujausi pakeitimai - 2017-10-11
   Rivena Zegerienė