Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1151 Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1152

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2018-02-20

Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1151

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1152

Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:

Šiuo metu galiojančios teisės aktų normos, reguliuojančios teisinius, mokestinius, ekonominius ar kitokius socialinius santykius tarp fizinių ar juridinių asmenų (toliau – Asmenys) ir valstybės institucijų, numato Asmenims prievolę, be kitų anketinių ar kontaktinių duomenų, nurodyti savo buveinės, registracijos, veiklos vykdymo ar gyvenamosios vietos adresą. Šie duomenys reikalingi tam, kad nurodytais Asmenų adresais institucijos galėtu atsiųsti šiems Asmenims adresuotus dokumentus ar informaciją. Pažymėtina, kad šiuo laikmečiu informacijos ir duomenų perdavimo srautas intensyviai vyksta elektroninių (telekomunikacinių) ryšių priemonėmis, tačiau norminiai aktai nenumato prievolės Asmenims nurodyti ir pateikti savo elektroninių pašto adresą, kuris būtų laikomas tinkamas ir teisėtas būdas dokumentų įteikimui. Aptariamu atveju, valstybė vis tik prioritetu laiko įprastą, tiesioginį „popierinio“ dokumento įteikimą Asmeniui per pašto ar siuntų tarnybas. Tradiciškai yra nusistovėjęs įsitikinimas, kad „popierinio“ dokumento siuntimas paštu yra labiau patikimesnis įteikimo būdas. Tačiau įsivaizdavimas, jog „popierinis" įteikimas patvirtinant gavėjo rašytiniu parašu apie įteikimą yra saugesnis įteikimo būdas už elektroninį būdą, yra ne kas kita kaip klaidingas stereotipas, kurį palaiko konservatyvus mąstymas ir menkas elektroninių ryšių technologijų išmanymas. Siunčiant dokumentus įprastu paštu ir reikalaujant raštiško patvirtinimo apie dokumento įteikimą, susidaro dvigubas dokumentų siuntinėjimas. O būtent, pirmiausia siunčiamas pirminis dokumentas adresatui, o vėliau siuntėjui grąžinamas papildomas dokumentas su žyma apie dokumento įteikimą/neįteikimą. Vykdant dokumentų įteikimą tokiu principu yra nustatyti privalomi terminai, nurodantys kiek laiko korespondencija turi būti laikoma pašte, per kiek laiko ją gavėjas turi atsiimti, per kiek laiko turi būti išsiųsta atgal siuntėjui, bei visame šitame procese betarpiškai dalyvauja žmogiškoji darbo jėga. Akivaizdu, kad toks valstybės pasirinktas dokumentų įteikimo būdas neužtikrina operatyvumo, žmogiškųjų ir finansinių išteklių ekonomiškumo.

Šiuo metu dažnai pasitaikanti situacija, kuomet vieni Asmenys už atlygį leidžia pasinaudoti jų registracijos adresu kitiems Asmenims, todėl vienu adresu būna užregistruota keletą ar net keliolika Asmenų. Esant tokiai situacijai dokumentų siuntimas nurodytu adresu nepasiekia arba labai vėlai ir komplikuotai pasiekia adresatus. Taip pat, fiziniai asmenys dažnai deklaruoja vieną gyvenamąją vietą (dėl vaikui palankios mokyklos, darželio ar kitų lengvatų), o realiai gyvena kitur. Todėl tokiam asmeniui yra sudėtinga įteikti dokumentus siunčiant jo nurodytos deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu ir toks „popierinių“ dokumentų įteikimo būdas neužtikrina patikimo dokumentų įteikimo. Tačiau įteisinus reikalavimą, kad fiziniai asmenys deklaruodami savo gyvenamąją vietą, o juridiniai asmenys savo dokumentuose privalomai nurodytu savo elektroninį paštą ir dokumentų siuntimas elektroniniu paštu būtų laikomas tinkamu, tokiu atveju dokumentus būtų galima įteikti adresatui nepriklausomai nuo jo buvimo vietos ar jo galimybių pasiimti dokumentus iš pašto ar siuntų tarnybos. Be to, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, susirašinėjimas juridinio asmens elektroninio pašto adresu, nėra laikomas tinkamu duomenų perdavimu.

Tai, kad dokumentus galima teikti elektroninių ryšių priemonėmis ir galima laikyti kad jie yra tinkamai įteikti, patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintos nuostatos, nurodančios jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Kaip matyti, teisminių dokumentų pateikimas elektroninių ryšių priemonėmis jau yra reglamentuotas įstatymo normomis. Taip pat, civiliniame kodekse yra nustatyta, jog visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku. Iš šio reglamentavimo taip pat matyti, kad asmenys turi teisę perduoti dokumentus elektroniniu paštu ir tai bus laikytina tinkamu dokumentų įteikimu.

Be to, jau šiuo metu valstybinės institucijos, juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys de fackto vykdo oficialių dokumentų perdavimą elektroniniu paštu. Tokiu atveju, siuntėjas ir gavėjas žodžiu arba raštiškai susitaria, kad dokumentus teiks elektroniniu paštu, o siuntėjas siekdamas įsitikinti, kad adresatas savalaikiai gavo dokumentą, prašo atgalinio atsakymo su patvirtinimu, kad dokumentas buvo įteiktas tinkamai. Kaip matyti, šie procesai jau vyksta, nes visos valstybinės institucijos, juridiniai asmenys ir didžioji dalis fizinių asmenų savo veikloje aktyviai naudojasi elektroniniu paštu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Todėl toks operatyvus ir papildomų laiko sąnaudų nereikalaujantis informacijos (dokumentų) perdavimas yra visiems patogus, bei priimtinas. Tačiau šiems santykiams trūksta teisinio sureguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtu ir leistu visiems vienodai suprasti, jog elektroninio pašto adresas yra privalomas Asmenį identifikuojantis požymis, už kurio tikrumą yra atsakingas pats Asmuo, bei kuriuo galima naudotis tarpusavio socialiniuose santykiuose.

Šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad dokumentų įteikimas adresatui jo nurodytu elektroniniu paštu, būtų laikomas tinkamu dokumentų įteikimu. Tokiu būdu tiek valstybinės institucijos, tiek kiti Asmenys galės sutaupyti lėšų skirtų pašto ar kurjerių išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui. Tuo pačiu bus sumažintas perteklinės darbo sąnaudos, bei paspartins procesus užtikrinant operatyvų raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos informacijos pateikimą. Valstybinės institucijos turėdamos teisinį pagrindą dokumentus teikti elektroninio pašto adresu, galėtu pagerinti viešąjį administravimą, o didžiąją „popierinę" korespondencijos dalį perkelti į elektroninę terpę. Minėti duomenys galėtų būtų saugomi institucijų registruose, poįstatyminio lygio aktais reglamentuojant jų saugojimo terminus ir tvarką.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

el. paštu priim@lrs.lt

   Naujausi pakeitimai - 2017-12-12
   Rivena Zegerienė

  Siųsti el. paštuSpausdinti