1920–1940 m. Seimo kadencijos

 

       Apie Lietuvą kaip parlamentinę valstybę buvo kalbama jau prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą. 1920–1940 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo sušaukti penki Seimai. Tik du iš jų dirbo visą kadenciją – Steigiamasis Seimas ir II Seimas. Parlamentinės demokratijos laikotarpis ano meto Lietuvoje truko kiek ilgiau nei šešerius metus. 1927 m. balandžio 12 d. paleistas Seimas vėl susirinko tik 1936 m., tačiau tai nebuvo demokratiškas parlamentas, veikiau vienas valdžios elementų, Respublikos Prezidento talkininkas.

 


 

Steigiamasis Seimas (1920–1922 m.)

       Steigiamasis Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę; lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą; asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Šis Seimas priėmė nuolatinę valstybės Konstituciją.
       
       Steigiamasis Seimas (1920–1923 m.)   
       Steigiamojo Seimo nariai      

 


 

I Seimas (1922–1923 m.)

       I Seime nė viena partija neturėjo aiškios daugumos, aukščiausias valdžios institucijas – Seimo Prezidiumą, Ministrų Kabinetą – teko formuoti koaliciniu principu. I Seimo darbas dėl politinių nesutarimų buvo nekonstruktyvus, todėl, nepavykus patvirtinti Ministrų Kabineto ir atsinaujinus ginčams dėl Respublikos Prezidento rinkimų teisėtumo, 1923 m. kovo 13 d. I Seimas buvo paleistas.
       
       I Seimas (1922–1923 m.)  
       I Seimo nariai      

 


 

II Seimas (1923–1926 m.)

       II Seimas išskirtinis tuo, kad veikė visą Konstitucijos nustatytą kadenciją. Seimo įtaka ir reikšmė stiprėjo. Partijų centrinė vadovybė įgydavo vis didesnę įtaką, ėmė kontroliuoti savo atstovus Vyriausybėje. Šiame Seime nė viena politinė partija nesudarė daugumos. Darbas buvo įmanomas tik koaliciniais pagrindais.
       
       II Seimas (1923–1926 m.)
       II Seimo nariai  

 


 

III Seimas (1926–1927 m.)

       III Seime nė viena partija neturėjo absoliučios daugumos. Valdančiosios koalicijos partneriais tapo valstiečiai liaudininkai, socialdemokratai ir tautinės mažumos. Šis Seimas pasižymėjo demokratinėmis reformomis. Vienas svarbiausių jo darbų – karo padėties Lietuvos teritorijoje atšaukimas. Šis Seimas dirbo ne visą kadenciją – 1927 m. balandžio 12 d. Prezidento aktu III Seimas buvo paleistas.
       
       III Seimas (1926–1927 m.)
       III Seimo nariai  

 


 

IV Seimas (1936–1940 m.)

       IV Seimas buvo išrinktas po devynerių metų pertraukos. Tai nebuvo demokratiškas parlamentas, veikiau vienas valdžios elementų, Respublikos Prezidento talkininkas. IV Seimas pavasario sesiją baigė 1940 m. gegužės 31 d. Seimą į naują sesiją turėjo sušaukti Lietuvos Respublikos Prezidentas, tačiau to nebepadarė, nes 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota.
       
       IV Seimas (1936–1940 m.)
       IV Seimo nariai