II Seimas (1923–1926 m.)

 

II Seimo posėdis. Kaunas, 1923 m. spalio 26 d.
Krivulė, 1923, nr. 5, p. 12

  II Seimo rinkimai vyko 1923 m. gegužės 12–13 dienomis.
       Pirmasis posėdis įvyko 1923 m. birželio 5 d. Seimo rūmuose, Kaune.
       II Seimą sudarė 78 nariai.
       II Seimo Pirmininko pareigas ėjo Antanas Tumėnas, Justinas Staugaitis, Leonas Bistras, Vytautas Petrulis, Jonas Staugaitis.
       II Seimas išskirtinis tuo, kad veikė visą Konstitucijos nustatytą kadenciją. Seimo įtaka ir reikšmė stiprėjo. Partijų centrinė vadovybė įgydavo vis didesnę įtaką, ėmė kontroliuoti savo atstovus Vyriausybėje. Šiame Seime nė viena politinė partija nesudarė daugumos. Darbas buvo įmanomas tik koaliciniais pagrindais. Krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų atstovai derėjosi dėl darbo koaliciniais pagrindais.

 


 

       II SEIMO RINKIMAI
       Paleidus I Seimą buvo paskelbta naujo Seimo rinkimų data. Rinkimai į II Seimą vyko 1923 m. gegužės 12–13 dienomis. Kaip ir iki tol, per II Seimo rinkimus aštuoniose Lietuvos apskrityse buvo palikta karo padėtis – kaip „pafrontės zonoje“. Šioje zonoje rinkimų agitacija buvo ribojama, tačiau likusioje Lietuvos dalyje vyko arši rinkimų kova.

 

       II SEIMO SUDĖTIS
       Į pirmąjį posėdį šis Seimas susirinko 1923 m. birželio 5 d. Kaune. Į Seimą buvo išrinkti 78 atstovai. Krikščionių demokratų blokas gavo 40 vietų parlamente (Lietuvių krikščionių demokratų partijai teko 14, Lietuvos ūkininkų sąjungai – 14, Lietuvos darbo federacijai – 12 vietų), Valstiečiams liaudininkams teko 16 vietų, socialdemokratams – 8, žydų atstovams – 7, lenkų – 4, vokiečių – 2, rusų – 1 vieta. Apie trečdalį Seimo narių sudarė pirmą kartą išrinkti atstovai. Per II Seimo kadenciją pasikeitė 17 atstovų, iš viso II Seime yra dirbę 95 atstovai. Į II Seimą buvo išrinktos trys moterys.

 

       II SEIMO PREZIDIUMAS, FRAKCIJOS, KOMISIJOS
       Seimo Prezidiumas buvo rinktas keletą kartų (jis buvo renkamas kiekvienos sesijos pradžioje, pasikeitus valdančiajai daugumai arba priėmus naująjį Statutą). II Seimo pirmininkai buvo: Antanas Tumėnas, Justinas Staugaitis, Leonas Bistras, Vytautas Petrulis, Jonas Staugaitis. Seniūnų sueiga, nors ir numatyta Statute, nebuvo išrinkta, užuot dalyvavę joje, frakcijų atstovai dalyvaudavo Seimo Prezidiumo posėdžiuose. II Seimo nariai dirbo susitelkę į frakcijas. Svarbų vaidmenį organizuojant Seimo darbą atliko komisijos. Pirmosios buvo išrinktos Mandatų komisija ir Komisijų komisija. Iš pradžių buvo sudaryta keturiolika nuolatinių II Seimo komisijų. 1924 m. priėmus Seimo statutą, komisijos buvo pertvarkytos.

 

       II SEIMO DARBAI
       Nors partijų centrinė vadovybė įgijo vis didesnę įtaką ir ėmė kontroliuoti savo atstovus Vyriausybėje, tai buvo vidaus politikos stabilizavimo metai. Kita vertus, Seimo posėdžiuose atsiskleidė aštrėjantys ginčai tarp krikščioniškųjų partijų ir kairiųjų. Šios partijos labiausiai nesutarė dėl švietimo ir žemės reformos. Per Seimo posėdžius vykdavo aršios diskusijos, būdavo sunku surinkti reikiamą narių skaičių įstatymams svarstyti. Šio Seimo kadencija pažymėta dažna vyriausybių kaita. Kalbant apie vidaus politiką, II Seimo kadencijos metu vis dėlto pabrėžtinas stabilumas, o užsienio politikos srityje būta praradimų. Pavyko pasirašyti Klaipėdos konvenciją ir išvengti rimtų Lenkijos pretenzijų į vienintelį Lietuvos uostą, tačiau niekaip nesisekė sureguliuoti santykių su Vatikanu.



Parengta pagal:
Blažytė-Baužienė D., II Seimas (1923–1926) Seimo rinkimai, Lietuvos Seimo istorija. XX–XXI a. pradžia, Vilnius: Baltos lankos, 2009.

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė