IV Seimas (1936–1940 m.)

 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir IV Seimo Prezidiumo nariai iškilmingo posėdžio metu
Kaunas, apie 1938 m. Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas

 

  IV Seimo rinkimai vyko 1936 m. birželio 9–10 dienomis.
       Pirmasis posėdis įvyko 1936 m. rugsėjo 1 d. Teisingumo ir Seimo rūmuose, Kaune.
       IV Seimą sudarė 49 nariai.
       IV Seimo Pirmininko pareigas ėjo Konstantinas Šakenis.
       IV Seimas buvo išrinktas po devynerių metų pertraukos. Prezidentas Antanas Smetona, 1927 m. balandžio 12 d. paleidęs III Seimą, neskubėjo skelbti naujų Seimo rinkimų. Tai nebuvo demokratiškas parlamentas, veikiau vienas valdžios elementų, Respublikos Prezidento talkininkas. IV Seimas pavasario sesiją baigė 1940 m. gegužės 31 d. Seimą į naują sesiją turėjo sušaukti Lietuvos Respublikos Prezidentas, tačiau to nebepadarė, nes 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota. Respublikos Prezidento pareigas ėjęs Justas Paleckis, remdamasis 1938 m. Lietuvos Konstitucija, 1940 m. birželio 27 d. pasirašė aktą, kuriuo nuo 1940 m. liepos 1 d. IV Seimas buvo paleistas.

 


 

       IV SEIMO RINKIMAI
       XX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje, tebesitęsiant ūkininkų neramumams Suvalkijoje, gyventojams ir opozicinėms partijoms vis aktyviau keliant naujo Seimo rinkimų idėją, imta dažniau kalbėti apie būtinybę sušaukti Seimą. 1936 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė naują Seimo rinkimų įstatymą ir IV Seimo rinkimų datą. Tačiau, remiantis šiuo įstatymu, kandidatų į Seimą negalėjo kelti visuomeninės organizacijos ir piliečių grupės. Rinkimai vyko 1936 m. birželio 9 ir 10 dienomis. 1936 m. birželio 3 d. „Vyriausybės žiniose“ buvo paskelbtas visų kandidatų į IV Seimą vardinis sąrašas pagal apygardas ir apskritis (iš viso 144 kandidatai).

 

       IV SEIMO SUDĖTIS, PREZIDIUMAS
       1936 m. liepos 3 d. Respublikos Prezidentas pasirašė aktą, kuriuo paskyrė Seimo susirinkimo datą: „[...] 1936 m. rugsėjo 1 dieną 10 val. tautos atstovo priesaikai duoti ir šaukiu Seimo pirmojo posėdžio 1936 m. rugsėjo 1 dieną 12 val. Kauno Seimo Rūmuose“. Nedemokratiniuose rinkimuose į IV Seimą buvo išrinkti 49 parlamento nariai, iš jų 42 atstovavo Lietuvių tautininkų sąjungai, 3 nariai atstovavo Klaipėdos kraštui. Priešingai negu ankstesniuose seimuose, IV Seime nebuvo moterų, taip pat ir frakcijų (nes Seimas „nepartinis“), nors būta pasiūlymų leisti tautos atstovams burtis į grupes ekonomikos, kultūros ir verslo bei profesijos pagrindais. Pirmiesiems Seimo posėdžiams vadovavo Ministro Pirmininko J. Tūbelio paskirtas laikinasis Prezidiumas. 1936 m. rugsėjo 23 d. posėdyje tautos atstovai išrinko nuolatinį Seimo Prezidiumą, Seimo Pirmininku tapo Konstantinas Šakenis.

 

       IV SEIMO DARBAI
       Seimo darbą smarkiai ribojo Respublikos Prezidento išleisti įstatymai. Seimas negalėjo savarankiškai parengti Seimo statuto. Seimo vaidmuo buvo smarkiai apribotas 1938 m. Konstitucijos. 91,3 proc. visų 1936–1940 metais Seimo priimtų įstatymų buvo pateikti Ministrų Tarybos, tik 8,7 proc. – pačių Seimo narių parengti įstatymų projektai, nors ir jie iš anksto buvo derinami su Vyriausybe . Per visus ketverius savo veiklos metus Seimas priėmė tik vieną iš anksto su Ministrų Taryba nesuderintą įstatymą – 1938 m. spalio 4 d. Lituanistikos instituto statuto papildymą, šią mokslo įstaigą pavadindamas Antano Smetonos vardu.


 

Parengta pagal:
Apygardų apskričių kandidatų į tautos atstovus sąrašai, Vyriausybės žinios, 1936 06 03, Nr. 537.
Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybės žinios, 1936 05 09, Nr. 533.
Respublikos Prezidento aktas (1936 07 03), Vyriausybės žinios, 1936 07 07, Nr. 539.
Truska Liudas, IV Seimas (1936–1940), Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas, t. 3, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, Vilnius, 2007.

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė