Moderniojo parlamentarizmo ištakos

 

       XIX a. pabaigoje į visuomeninį darbą įsitraukė daugiausia iš kaimo kilusi lietuvių inteligentija. Pradėta kurti nacionalinė ideologija („Aušra“, „Varpas“, „Apžvalga“ ir kita), pradėjo formuotis tam tikras lietuvių politinis pasaulis. Tačiau konkretesnių išraiškų Lietuvos tautinio išsivadavimo siekiai ėmė įgauti revoliuciniais 1904–1906 metais, kai buvo pradėta aiškiai kalbėti apie Lietuvos autonomiją Rusijos imperijos sudėtyje. Šio klausimo iškėlimas siejamas su Didžiuoju Vilniaus Seimu, dirbusiu Vilniuje 1905 m. gruodžio 4–6 dienomis. Šiame Seime reikalauta autonomijos Lietuvai: kad į Rusijos imperijos sudėtį įėjusiai Lietuvai būtų leista pačiai save valdyti, turėti savo valdininkus lietuvius, įstaigose vartoti lietuvių kalbą, turėti lietuviškas mokyklas, taip pat buvo iškelta demokratiškai išrinkto Seimo siekiamybė bei apibrėžta Lietuvos teritorija – etnografinė Lietuva su sostine Vilniumi. Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu garsiau reikalauta autonomijos. Šia kryptimi dirbo Lietuvoje ir už jos ribų išsibarstę lietuvių inteligentai, tačiau pagrindinė kova vyko Lietuvos teritorijoje. 1916 m. pavasarį autonomijos siekį pakeitė nepriklausomybės idėja. 1917 m. rugsėjo 18–23 dienomis Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija pasisakė už nepriklausomą, demokratišką valstybę, kurią sudarytų etnografinės Lietuvos žemės. Taip pat konferencijoje buvo nuspręsta, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių.

       Moderniojo parlamentarizmo ištakos: bendroji apžvalga

      


 

Moderniojo parlamentarizmo ištakos

       Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės–valstybinės raidos etapas. Jo dalyviai ėmė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje. 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija pasisakė už nepriklausomą, demokratišką valstybę, buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė  pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių.               
       
       Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.)

       Lietuvos Valstybės Taryba (1917–1920 m.)
       Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai