Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Svarbiausios Lietuvos parlamentarizmo datos

 

XIII–XVI a.

1253 m. liepos 6 d. – Mindaugas karūnuotas Lietuvos karaliumi.

1306 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikais Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ paminėtas „valdovo ir pačių Lietuvos galingiausiųjų parlamentas“.

1323 m. sausio 25 d. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške krikščionių pirkliams, ūkininkams, kariams, amatininkams, dvasininkams iš viso pasaulio, taip pat Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno miestiečiams pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas.

1324 m. – Gedimino dvare viešėję popiežiaus legatų pasiuntiniai aprašė pasiuntinius priėmusį valdovą ir jo patarėjus.

1385 m. rugpjūčio 14 d. – sudaryta Krėvos sutartis, numačiusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Lenkijos karalaitės Jadvygos vedybas, kurių sąlyga turėjo tapti Lietuvos krikštas ir personalinės dviejų valstybių sąjungos sudarymas.

1387 m. vasario 17 d. – įsteigta Vilniaus vyskupystė. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila paskelbė privilegiją, kuria įsipareigojo apkrikštyti Lietuvą, gavęs Lietuvos kunigaikščių ir visos Lietuvos diduomenės pritarimą.

1387 m. vasario 22 d. – Lietuvos krikšto diena.

1392 m. rugpjūčio 4 d. – Jogailos ir Vytauto sudaryta Astravos sutartis, kuria Vytautui grąžinti Trakai ir kitos tėvoninės žemės, Vytautas gavo teisę valdyti Lietuvą su sostine Vilniuje ir tituluotis Lietuvos kunigaikščiu. Pradėjo plėtotis valdovo raštinė.

1401 m. sausio 18 d. – Vilniuje Jogaila, Vytautas ir Lietuvos bajorai įteisino naują valdžios galių pasidalijimą tarp dviejų Gediminaičių. Lenkijos karalius Jogaila išlaikė tėvonines teises į Lietuvos valstybę ir aukščiausiojo kunigaikščio titulą, o visą valdžią perleido Vytautui iki jo mirties ir suteikė didžiojo kunigaikščio titulą (Vilniaus-Radomo susitarimai).

1410 m. liepos 15 d. – įvyko Žalgirio mūšis tarp Vokiečių ordino ir jungtinės Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės. Pergalė Žalgirio mūšio laukuose nutraukė keletą šimtmečių trukusią Vokiečių ordino karinę ekspansiją Baltijos jūros regione.

1413 m. spalio 2 d. – dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos bajorijai, Jogailai ir Vytautui, Horodlės mieste tarp Lietuvos ir Lenkijos sudaryta Horodlės unija, įteisinusi nuolatinę Lietuvos didžiojo kunigaikščio instituciją.

1429 m. sausio mėn. – LDK Lucko mieste vyko Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, kuriame svarstyti aktualūs Vidurio ir Rytų Europos politikos klausimai. Suvažiavimo metu Vengrijos ir Šventosios Romos imperijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė vainikuoti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Lietuvos karaliumi (1429 m. sausio 23 d.).

1430 m. rugsėjo 8 d. – buvo suplanuota ir neįvyko Vytauto Didžiojo karūnacija.

1445 m. lapkričio 30 d. – Vilniuje susirinko išplėstinis Lietuvos Ponų tarybos posėdis (dalyvaujant Lietuvos bajorams), kuriame buvo apsvarstytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero paveldėto Lenkijos sosto užėmimo klausimas.

1447 m. gegužės 2 d. – Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras suteikė privilegiją Lietuvos bajorams, kuria pažadėjo saugoti Lietuvos nepriklausomybę ir neleisti nuo jos atplėšti jokių žemių, neleisti svetimiems, nelietuviams, pirkti žemės Lietuvoje bei eiti tarnybos valdžioje ar bažnyčioje bei pažadėjo duoti Lietuvos bajorams ir miestiečiams tokias pačias teises, kokias turi Lenkijos bajorai ir miestiečiai.

1492 m. liepos 20 d. – Vilniuje prasidėjo LDK bajorijos suvažiavimas, kuriame Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Aleksandras Jogailaitis. Suvažiavimas buvo sušauktas visų LDK sričių atstovų reprezentacijos principu. Istorikų nuomone, šis suvažiavimas gali būti laikomas viena iš simbolinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų pradžios data.

1492 m. rugpjūčio 6 d. – Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras savo privilegija įteisino ponų padėtį ir įsipareigojo saugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vientisumą ir suverenumą.

1499 m. gegužės 6 d. – Krokuvos Seime sudarytas palankiausias Lietuvai Lenkijos ir Lietuvos unijos aktas, numatęs lygiateisę abiejų valstybių sąjungą, savitarpio pagalbą ir atskirų valdovų rinkimus.

1501 m. spalio 23 d. – Melnike Aleksandras ir Lietuvos Ponų tarybos atstovai patvirtino Lietuvos ir Lenkijos uniją pagal spalio 3 d. Piotrkovo Seimo susitarimą.

1506 m. rugpjūčio 19 d. – Vilniuje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis.

1506 m. spalio 20 d. – Vilniaus katedroje Kazimiero Jogailaičio sūnus ir Aleksandro Jogailaičio brolis Žygimantas Senasis paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

1507 m. gegužės 31 d. – Budoje (Vengrija) atnaujinta 1492 m. gruodžio 5 d. sudaryta Jogailaičių valdomų valstybių sąjunga, į kurią pirmą kartą tiesiogiai įtraukta Lietuva.

1512 m. – į Vilniaus Seimą sušaukti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai buvo kviečiami po du iš LDK žemės (pavieto). Nuosekliai formavosi bajorijos atstovavimo Seime principas.

1515 m. vasario 4 d. – Nesvyžiuje gimė Mikalojus Radvila Juodasis, Lietuvos politinis veikėjas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, Lietuvos savarankiškumo gynėjas, reformacijos rėmėjas. Mirė 1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse (dabar Vilniaus dalis).

1520 m. rugpjūčio 1 d. – Krokuvoje gimė Žygimantas Augustas, Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.) ir Lenkijos karalius (1548–1572 m.).

1529 m. sausio 11 d. – paskelbtas pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įstatymų rinkinys – I Lietuvos Statutas.

1529 m. rugsėjo 29 d. – įsigaliojo I Lietuvos Statutas.

1534 m. vasario 15 d. – Vilniuje susirinko Seimas, į kurį pirmą kartą atvyko ir buvo atstovaujami visų visuomenės elito sluoksnių atstovai: valdovas, kunigaikščiai, Ponų taryba, svarbiausi LDK pareigūnai bei Lietuvos bajorijos atstovai.

1561 m. spalio 12 d. – Vilniaus Seime dalyvavo atvykęs Livonijos krašto magistras Gotardas Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygiečių atstovai; tartasi dėl Livonijos pasidavimo Lietuvai.

1565 m. gruodžio 30 d. – LDK bajorijos prašymu Vilniaus Seime Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas paskelbė Vilniaus privilegiją, kuria Lenkijos pavyzdžiu buvo įsteigti ikiseiminiai pavietų seimeliai.

1566 m. kovo 11 d. – įsigaliojo II Lietuvos Statutas, įtvirtinęs bajorų demokratiją, numatęs Lietuvos Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios institucijos, teisę.

1566 m. gruodžio 26 d. – Gardino Seime sudaryta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos kunigaikštystės unija.

1569 m. liepos 1 d. – Liubline pasirašytas Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjungos aktas, kuriuo buvo sudaryta Abiejų Tautų Respublika su bendru abiejų valstybių Seimu.

1572 m. liepos 7 d. – Knišine (Lenkija) mirė paskutinis Jogailaičių (Gediminaičių) dinastijos Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas.

1573 m. sausio 28 d. – Varšuvos konfederacijos aktu Lenkijoje ir Lietuvoje pripažinta tikėjimo laisvė.

1573 m. gegužės 12 d. – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Prancūzijos princas Henrikas Valua.

1573 m. gegužės 20 d. – elekciniame seime prie Varšuvos Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai priėmė Henriko artikulus – pirmąją Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją, veikusią iki 1791 m. Dokumentas reglamentavo valdovo išrinkimo tvarką bei valdovo ir Seimo santykius.

1574 m. vasario 21 d. – Krokuvos karūnacinio seimo metu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Prancūzijos princas Henrikas Valua. Karūnacinio seimo maršalka buvo išrinktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas Venclovas Agripa.

1579 m spalio 29 d. – popiežius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus universiteto įkūrimą.

1581 m. kovo 1 d. – Varšuvos seime priimti Lietuvos vyriausiojo tribunolo – apeliacinio teismo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – nuostatai.

1582 m. sausio 12 d. – Zapolės Jamoje (netoli Pskovo) pasirašyta 10 metų paliaubų sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1582 m. kovo 20 d. – mirė Augustinas Mieleskis-Rotundas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisininkas, karališkasis sekretorius, Lietuvos istorikas ir publicistas.

1582 m. spalio 15 d. – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsigaliojo Grigaliaus kalendorius.

1586 m. gruodžio 12 d. – Gardine mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras (1576–1586).

1587 m. lapkričio 20 d. – mirė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris, vienas žymiausių XVI a. antrosios pusės LDK politikų, Antrojo Lietuvos Statuto kūrėjas, protestantų globėjas Ostapas (Eustachijus) Valavičius.

1588 m. sausio 28 d. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą, kuris iki 1795 m. buvo pagrindinis Lietuvos teisės kodeksas.

1589 m. sausio 6 d. – įsigaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas.

 

XVII–XVIII a.

1602 m. lapkričio 7 d. – Romoje popiežiaus Klemensas VIII išdavė brevę Quae ad sanctorum, kuria kanonizavo šv. Kazimierą. Dokumente kovo 4 d. skelbiama Šv. Kazimiero diena.

1602 m. gruodžio 2 d. – Papilio dvare (Biržai) gimė Jonušas Radvila, Vilniaus vaivada, LDK didysis etmonas, Abiejų Tautų Respublikos seimų dalyvis.1655 m. nutraukė Liublino unijos saitus ir sudarė uniją su Švedijos karalyste (Kėdainių unija).

1605 m. rugsėjo 27 d. – Salaspilio (Kircholmo) mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę.

1607 m. liepos 16 d. – Vilniuje mirė Mamoničių spaustuvės savininkas ir steigėjas Kuzma Mamoničius. Šioje spaustuvėje atspausdintas Trečiasis Lietuvos Statutas; buvo leidžiami Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo dokumentai, seimų konstitucijos, nutarimai dėl mokesčių rinkimo ir kt.

1624 m. rugsėjo 24 d. – mirė Lietuvos kariuomenės Salaspilio (Kircholmo) mūšyje vadas, Žemaitijos seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius.

1630 m. sausio 19 d. – Verkiuose mirė Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius, Abiejų Tautų Respublikos Senato narys.

1633 m. liepos 7 d. – mirė Leonas Sapiega, Lietuvos didysis sekretorius (1580 m.), Lietuvos pakancleris (1585–1589 m.), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (1621–1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), Trečiojo Lietuvos Statuto rengėjas. 1582 m. spalio 4 d. – lapkričio 25 d. Varšuvos seimo maršalka.

1648 m. gegužės 20 d. – Merkinėje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza.

1652 m. kovo 9 d. – Upytės pavieto bajoras Vladislovas Viktorinas Sicinskis pasinaudojęs liberum veto teise išardė Varšuvos seimo darbą, tapdamas literatūrinių kūrinių personažu, legendų neigiamu herojumi.

1654 m. sausio 10 d. – Rusijos caras Aleksejus pradėjo karą su Abiejų Tautų Respublika.

1655 m. spalio 20 d. – Kėdainiuose sudaryta unija su Švedijos karalyste. Sutarties sudarymui vadovavo Vilniaus vaivada Jonušas Radvila. Sutarties signatarais tapo LDK bažnyčios hierarchai ir daugiau kaip 1 000 Lietuvos didikų ir bajorų.

1660 m. gegužės 3 d. – sudaryta Olyvos taikos sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karalystės.

1666 m. balandžio 20 d. – gimė Kristupas Stanislovas Zaviša, Minsko vaivada (1720–1721 m.), memuarų autorius, keturių Abiejų Tautų Respublikos seimų maršalka (1697, 1698, 1718, 1720 m.).

1667 m. sausio 30 d. – pasirašyta Andrusovo (prie Smolensko) taikos sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos. Pagal Andrusovo sutartį Abiejų Tautų Respublika neteko Kijevo ir Smolensko.

1668 m. rugsėjo 16 d. – abdikacinio seimo metu Varšuvoje Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto.

1674 m. gegužės 21 d. – elekciniame seime Varšuvoje Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Jonas Sobieskis (1674–1696 m.).

1678 m. gruodžio 15 d. – pirmą kartą Gardine susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Seimo maršalka buvo išrinktas Lietuvos didysis arklidininkas Pranciškus Steponas Sapiega. Seimas dirbo iki 1679 m. balandžio 4 d.

1688 m. sausio 27 d. – kovo 5 d. – Gardine susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Seimo maršalka buvo išrinktas Lietuvos didysis raštininkas Andrius Kazimieras Gelgudas.

1693 m. sausio 9 d. – vasario 11 d. – Gardine susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas.

1697 m. rugsėjo 15 d. – karūnacinio seimo metu, vadovaujant maršalkai, Minsko seniūnui Kristupui Stanislovui Zavišai, Krokuvos Vavelio katedroje Augustas II karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

1702 m. birželio 13 d. – Olykoje gimė Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, Lietuvos dvaro maršalka, Trakų kaštelionas ir Lietuvos lauko etmonas (nuo 1735 m.), Trakų vaivada (1737–1744 m.), Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas (1744–1762 m.). Mirė 1762 m. sausio 3 d.

1717 m. vasario 1 d. – Varšuvoje susirinko vadinamasis „Nebylusis seimas“, kurio darbas truko vos vieną dieną. Rusijos kariuomenės apsuptas ,,Nebylusis seimas“ perpus sumažino Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę, ribojo Senato galias. Abiejų Tautų Respublika de facto tapo Rusijos protektoratu.

1732 m. sausio 17 d. – gimė Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795 m.).

1733 m. vasario 1 d. – Varšuvoje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II Stiprusis (Vetinų dinastija).

1733 m. rugsėjo 12 d. – Varšuvos elekciniame seime Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Stanislovas Leščinskis.

1736 m. sausio 27 d. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis atsisakė sosto.

1763 m. spalio 5 d. – Drezdene mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III Vetinas.

1764 m. rugsėjo 7 d. –Varšuvos elekciniame seime išrinktas paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Seimo maršalka buvo LDK lauko raštininkas Juozapas Silvestras Sosnovskis.

1764 m. lapkričio 25 d. – Varšuvoje įvyko paskutinio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio karūnacija.

1768 m. vasario 24 d. – Abiejų Tautų Respublika ir Rusija pasirašė amžinos draugystės ir Rusijos garantijų valstybės saugumui sutartį.

1768 m. vasario 29 d. – Baro mieste (Podolė, Ukraina) susibūrė Baro konfederacija, nukreipta prieš Rusijos įtaką Abiejų Tautų Respublikai.

1772 m. rugpjūčio 5 d. – Sankt Peterburge buvo pasirašyta trišalė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis dėl I Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.

1773 m. spalio 14 d. – Seimo sprendimu įkurta ir darbą pradėjo Abiejų Tautų Respublikos Edukacinė komisija – viena pirmųjų švietimo ministerijų Europoje.

1775 m. – Seimo nutarimu įkurtas naujas Abiejų Tautų Respublikos valdžios organas – Nuolatinė Taryba, kurią sudarė 36 Seimo deleguoti nariai: 18 senatorių ir 18 Atstovų rūmų narių. Taryba turėjo 5 departamentus: Karo, Iždo, Užsienio reikalų, Policijos ir Teisingumo.

1788 m. spalio 6 d. – darbą Varšuvoje pradėjo Ketverių metų seimas (1788-10-06–1792-05-29). Ketverių metų Seimas ėmėsi Abiejų Tautų Respublikos reformų. Seimo maršalka išrinktas Lietuvos artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega.

1789 m. sausio 19 d. – panaikinta Nuolatinė Taryba.

1791 m. balandžio 18 d. – Seimas priėmė įstatymą „Mūsų laisvieji karališkieji miestai Respublikos valstybėse“. Tai buvo vienas pirmųjų žingsnių transformuojant Abiejų Tautų Respubliką iš luominės į pilietinę visuomenę.

1791 m. gegužės 3 d. – Ketverių metų seimas priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją, kurioje įteisino pažangias reformas, tačiau panaikino atskiras Lietuvos valstybės institucijas.

1791 m. spalio 20 d. – Seimas priėmė Abiejų Tautų savitarpio garantijos įstatymą, kuriuo buvo nustatytas lygus Lenkijos ir LDK narių skaičius bendrose centrinėse valdžios institucijose. Lietuva pripažinta lygiateise dualistinės Abiejų Tautų Respublikos dalimi.

1793 m. sausio 23 d. – Peterburge buvo sudaryta II Abiejų Tautų Respublikos padalijimo tarp Rusijos ir Prūsijos sutartis.

1793 m. birželio 17 d. – Gardine susirinko paskutinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas.

1793 m. spalio 23 d. – Gardino Seime buvo ratifikuoti II Abiejų Tautų Respublikos padalijimo dokumentai.

1793 m. lapkričio 23 d. – Gardine darbą baigė paskutinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Dėl Rusijos įtakos Seimas panaikino 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, kitų įstatymų galiojimą, nutraukė daugelio 1788–1792 m. reformų vykdymą.

1794 m. kovo 24 d. – prasidėjo generolo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Balandžio 16 d. sukilimas išplito ir Lietuvoje. Sukilėlių pajėgos balandžio 23–24 d. užėmė Vilnių, sudaryta LDK sukilėlių vyriausybė, buvo kuriami sukilėlių vykdomosios valdžios organai – deputacijos.

1794 m. spalio 4 d. – Tikocine veiklą nutraukė LDK Centro deputacija – 1794 m. Lietuvos sukilimo vadovaujantis organas. Metų pabaigoje sukilimas buvo numalšintas.

1795 m. spalio 24 d. – Sankt Peterburge buvo pasirašyta III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis.

 

XX–XXI a.

1918 m. vasario 16 d. – paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė.

1918 m. lapkričio 2 d. – Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius.  

1919 m. sausio 1 d. – Lietuvos Vyriausybės įstaigoms persikėlus į Kauną, Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine.

1919 m. spalio 30 d. – Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą.

1919 m. balandžio 4 d. – Lietuvos Valstybės Taryba priėmė naują Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakciją. Valstybės Tarybos Prezidiumas buvo pakeistas vienasmeniu Tarybos renkamu Valstybės prezidentu. Tą pačią dieną Lietuvos valstybės Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona.

1919 m. balandžio 6 d. – išrinktasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona prisiekė ir pradėjo eiti pareigas.

1920 m. balandžio 14–16 d. – vyko Steigiamojo Seimo rinkimai.

1920 m. gegužės 15 d. – įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos valstybės Nepriklausomybės proklamavimo dokumentą – Lietuva tapo Respublika.

1920 m. gegužės 18 d. – priimtas Steigiamojo Seimo statutas.

1920 m. birželio 2 d. – Steigiamasis Seimas priėmė Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją.

1920 m. spalio 22 d. – 1921 m. sausio 17 d. – posėdžiavo Mažasis Seimas (Steigiamojo Seimo posėdžiai nevyko).

1922 m. vasario 15 d. – Steigiamasis Seimas priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą.

1922 m. rugpjūčio 1 d. – Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją.

1922 m. rugpjūčio 9 d. – Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą (įvestas litas).

1922 m. spalio 10–11 d. – vyko I Seimo rinkimai.

1922 m. lapkričio 13 d. – įvyko pirmasis I Seimo posėdis.

1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paleido I Seimą.

1923 m. sausio 15 d. – įvyko Klaipėdos sukilimas, po kurio Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos teritorijos dalimi.

1923 m. kovo 15 d. – Ambasadorių konferencija Vilniaus kraštą oficialiai pripažino Lenkijai.

1923 m. gegužės 12–13 d. – vyko II Seimo rinkimai.

1923 m. birželio 5 d. – įvyko pirmasis II Seimo posėdis.

1924 m. – priimtas Seimo statutas.

1926 m. gegužės 8–10 d. – vyko III Seimo rinkimai.

1926 m. birželio 2 d. – įvyko pirmasis III Seimo posėdis.

1926 m. gruodžio 17 d. – įvyko valstybės perversmas.

1926 m. birželio 17 d. – III Seimas priėmė Karo stovio panaikinimo įstatymą.

1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas, nepaskelbęs naujo Seimo rinkimų datos, paleido III Seimą.

1928 m. gegužės 15 d. – paskelbta Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1936 m. gegužės 9 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė naująjį Seimo rinkimų įstatymą.

1936 m. birželio 9–10 d. – vyko IV Seimo rinkimai.

1936 m. rugsėjo 1 d. – įvyko pirmasis IV Seimo posėdis.

1938 m. – priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija.

1940 m. birželio 15 d. – Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

1940 m. liepos 1 d. – sovietų okupacinė valdžia paleido IV Seimą.

1990 m. vasario 24 d. – pirmieji laisvi rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą dar okupuotoje Lietuvoje.

1990 m. kovo 11 d. – priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

1991 m. rugsėjo 10 d. –  Lietuva tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (tuo metu – Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos) nare. 

1991 m. rugsėjo 17 d. – Lietuva priimta į Jungtinių Tautų organizaciją.

1992 m. spalio 25 d. – referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Įvyko pirmalaikiai Seimo rinkimai.

2004 m. kovo 29 d. – Lietuva tapo NATO nare.

2004 m. gegužės 1 d. – Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

2013 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. – Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai.

 

 

Parengė Žydrūnas Mačiukas, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Ieva Petrulevičienė

 


  Siųsti el. paštuSpausdinti