Seimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki 1569 m.

 

       Vakarų Europos valstybių parlamento, generalinių luomų, reichstago, kortesų, Vidurio Europos valstybių seimų – luomams ir politinei tautai atstovaujančio (juos reprezentuojančio) instituto – susidarymas yra būdingas brandžiųjų ir vėlyvųjų Europos viduramžių istorinės raidos ženklas. Šio politinei tautai atstovaujančio instituto susiformavimas ir egzistavimas simbolizuoja priklausymą lotyniškosios viduramžių Europos civilizacijos arealui. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo susidarymas ir veikimas vėlyvųjų viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų laikotarpiu – vienas reikšmingiausių mūsų kultūros laimėjimų, žyminčių jo europietiškas šaknis ir europinį raidos kelią. Palyginti su Vakarų ir Vidurio Europos valstybių parlamentarizmo raida, Lietuvos parlamentinei tradicijai būdingas vėlavimas, kurį lėmė ilgą laiką trukęs konfesinis konfliktas ir vėlyva christianizacija, tolinusi intensyvesnius ryšius su Vakarų ir Vidurio Europos valstybėmis. Tik Lietuvos krikštas 1387 m., personalinė unija su Lenkijos karalyste, Vytauto Didžiojo ir jo įpėdinių įgyvendinamos valstybės valdymo reformos, naujų valdymo institucijų (kanceliarijos, didžiojo kunigaikščio tarybos, valdovo dvaro instituto) kūrimas sudarė prielaidas bajorijos luomo, kaip tų laikų politinės tautos, susiformavimui, skatino bajorijos politinį švietimą, o kartu ir Seimo atsiradimą.

       Seimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki 1569 m.: bendroji apžvalga

       Svarbiausios parlamentarizmo istorijos ir valstybingumo datos iki 1569 m.

      


 

Seimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki 1569 m.

       Ankstyvojo Lietuvos parlamentarizmo tyrimuose daug diskusijų kelia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo pradžios data. Pirmosios žinios apie Lietuvos parlamentarizmą istoriniuose šaltiniuose atsiranda stebėtinai anksti.

       Seimo ištakos Lietuvoje