Išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA

 

IŠVADA

DĖL VEIKLOS SRIČIŲ, KURIOSE EGZISTUOJA DIDELĖ KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖ, NUSTATYMO

2017 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, Korupcijos pasireiškimo tikimybės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-43 (toliau – Aprašas), ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-47 sudaryta Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisija nustatė veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės įvertinimą (toliau – įvertinimas).

Įvertinimas atliktas analizuojant teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – Kanceliarija) veiklą, nuostatas ir Kanceliarijos padalinių užpildytus klausimynus (pateiktus Aprašo 1 priede) bei anketas. Analizuotas laikotarpis nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Siekiant kuo tiksliau nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę, 2017 m. rugsėjo 12 d. Seimo kanceliarijoje buvo organizuota konsultacija dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo. Konsultacijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) atstovas.

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą viena iš pagrindinių korupcijos prevencijos priemonių yra Korupcijos rizikos analizė. Pagal šio įstatymo 6 straipsnį korupcijos rizikos analizė – tai valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka ir motyvuotos išvados dėl kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms.

Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktūriniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, pagal numatytus kriterijus nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika;

2) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas;

3) atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti;

4) veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu;

5) daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo;

6) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

7) anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos trūkumų.

8) įstaigos veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama korupcijos rizikos analizė.

Pagal Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo 6 punktą „valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų: 6.1. padarytas korupcinis nusikaltimas; 6.2. pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas; 6.3. atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti; 6.4. veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu; 6.5. daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo; 6.6. naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija; 6.7. anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos trūkumų“.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto 79 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) veiklą užtikrina ir Seimo narių buities klausimus sprendžia Kanceliarija. Kanceliarija veikia pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434 (Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1303 redakcija) (toliau – Nuostatai). Kanceliarijos funkcijos nustatytos Nuostatų 7 punkte:

„7.1. padeda Seimui, Seimo komitetams, komisijoms, kitiems Seimo padaliniams rengti įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, atlikti parlamentinę kontrolę ir kitas funkcijas;

7.2. rengia įstatymų, Seimo nutarimų ir kitų Seimo ir Seimo valdybos priimamų teisės aktų projektus;

7.3. Seimo statuto nustatyta tvarka registruoja gautus įstatymų, Seimo nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, pasiūlymus, juos susieja su teisės aktais, informuoja apie teikiamų registruoti projektų reikalavimus;

7.4. nustatyta tvarka nagrinėja gautus dokumentus;

7.5. teikia Seimui išvadas dėl Seimui svarstyti pateiktų įstatymų, Seimo nutarimų ir kitų teisės aktų projektų;

7.6. rengia išvadas dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui ir išvadas dėl siūlomo Europos Sąjungos teisės akto galimos įtakos nacionaliniam teisiniam reglamentavimui;

7.7. padeda Seimui atstovauti jo, kaip suinteresuoto asmens, pozicijai Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Seimo statuto nustatyta tvarka teikia Seimo komitetams pasiūlymus dėl Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo;

7.8. redaguoja įstatymų, kitų teisės aktų projektus, rengia teikiamų Respublikos Prezidentui pasirašyti įstatymų originalus, taip pat rengia ir teikia Seimo Pirmininkui pasirašyti ar vizuoti įstatymų, Seimo nutarimų, Seimo valdybos sprendimų, Seimo Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų originalus;

7.9. rengia Seimo posėdžių stenogramas ir teisės aktų leidybos statistinius duomenis;

7.10. verčia Seimo priimtus teisės aktus ir kitus su Seimo veikla susijusius dokumentus į užsienio kalbas;

7.11. atlieka su teisėkūra ir parlamentine kontrole susijusius tyrimus, analizes, kaupia, rengia ir apdoroja Seimo darbui reikalingą informaciją, teikia ją Seimo nariams;

7.12. nagrinėja visuomenės informavimo priemonių paskelbtą su Seimo veikla susijusią medžiagą, teikia Seimo valdybai pasiūlymus, rūpinasi Seimo įvaizdžiu;

7.13. teikia visuomenei teisinę informaciją apie Seimo priimtus teisės aktus, rengia ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms, diplomatinėms atstovybėms, viešosios informacijos rengėjams ir kitiems informacijos vartotojams pranešimus apie svarstomus įstatymų projektus, priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus, skleidžia informaciją apie Seimo vaidmenį Europos integracijos procese ir kitą informaciją apie Seimo veiklą;

7.14. akredituoja viešosios informacijos rengėjų, institucijų ryšių su visuomene atstovus, plėtoja ryšius su visuomene;

7.15. įgyvendina pilietinį švietimą, rūpinasi parlamentinių tradicijų puoselėjimu, informacijos apie parlamentarizmą ir valstybingumo raidą sklaida;

7.16. užtikrina informacijos technologijų įrangos funkcionavimą Seimo rūmuose ir kitose patalpose, kuriose vyksta Seimo ar Seimo kanceliarijos organizuojami renginiai;

7.17. valdo ir tvarko Teisės aktų registrą, Teisės aktų informacinę sistemą, kitas Seimo kanceliarijos valdomas ir tvarkomas valstybės informacines sistemas, kuria, tobulina ir administruoja Seimo kanceliarijos tvarkomas Seimo ir Seimo kanceliarijos informacines sistemas;

7.18. organizuoja Seimo ir Seimo kanceliarijos dokumentų valdymą;

7.19. apibendrina raštu ir žodžiu iš asmenų gautą informaciją, prireikus šią informaciją, apibendrintas išvadas ir sprendimo būdus teikia svarstyti Seimo valdybai;

7.20. sudaro sąlygas Seimo delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose, forumuose ir asamblėjose darbui, padeda Seimui plėtoti ryšius su užsienio valstybių parlamentais, Europos Parlamentu, tarptautinėmis parlamentinėmis organizacijomis, pagal kompetenciją atlieka valstybinio ir diplomatinio protokolo funkcijas Seime, padeda Seimo nariams dirbti daugiakalbėje aplinkoje;

7.21. organizuoja Seimo kanceliarijos tarnautojų ir darbuotojų priėmimą į pareigas, perkėlimą į kitas pareigas ir atleidimą iš pareigų, organizuoja jų kvalifikacijos tobulinimą, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, sudaro ir tvarko Seimo narių, Seimo kanceliarijos tarnautojų ir darbuotojų asmens bylas, atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas personalo valdymo klausimais;

7.22. tvarko buhalterinę apskaitą, sudaro ir skelbia finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius, užtikrina tinkamą Seimo kanceliarijai skirtų asignavimų naudojimą, rengia Seimo kanceliarijos strateginį veiklos planą, Seimo kanceliarijos biudžeto projektą ir teikia jį Seimo valdybai;

7.23. nustato valstybės įmonių, kuriose Seimo kanceliarija įgyvendina valstybės įmonės savininko teises ir pareigas, veiklos strategiją, parenka audito įmonę, tvirtina šių įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir pelno (nuostolių) ataskaitas, atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose jos kompetencijai priskirtas funkcijas;

7.24. teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir naudoja Seimo kanceliarijai perduotą valstybės turtą, juo disponuoja, organizuoja šio turto priežiūrą ir užtikrina Seimo statute Seimo nariams numatytas darbo sąlygas;

7.25. įgyvendina kitas įstatymuose, Seimo statute ir kituose teisės aktuose Seimo kanceliarijai priskirtas funkcijas.“

Įvertinus Kanceliarijos funkcijų atitiktį Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems kriterijams, nustatyta:

1. Pagal  kriterijų – padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.

Pagal vertinimo metu surinktą informaciją nenustatyta, kad kuri nors Kanceliarijos veiklos sritis (funkcija) vertintu laikotarpiu atitiko šį kriterijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo interneto svetainėje, skiltyje „Seimo kanceliarija“, pateikiama informacija, susijusi su korupcijos prevencija Kanceliarijoje, t. y. pateikiamos nuorodos į STT interneto svetainėje sukurtus įrankius, kuriais prašoma pranešti apie galimas korupcinio pobūdžio veikas.

Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-47 sudaryta nuolatinė Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisija, kuri pagal kompetenciją analizuoja ir vertina korupcijos pasireiškimo Kanceliarijoje galimybes bei teikia Seimo kancleriui pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių.

2. Pagal  kriterijų – pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas.

Kanceliarijos pagrindinės funkcijos yra susijusios su Seimo veiklos, kuri yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Seimo statute, užtikrinimu. Kanceliarijos pagrindinės funkcijos nėra kontrolės ir priežiūros vykdymas, kaip tai suprantama Korupcijos prevencijos įstatyme ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuostatų 7.23 papunktyje nustatytos funkcijos, iš esmės susijusios su priežiūra ir kontrole, Kanceliarija jau nebevykdo, nes, likvidavus valstybės įmonę ,,Valstybės žinios“, nebeliko įmonių, kurių savininko teises Kanceliarija įgyvendintų.

3. Pagal  kriterijų – atskirų valstybės tarnautojų ir darbuotojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti.

Kanceliarijos veikla yra išsamiai reglamentuota Nuostatuose, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 4 d. spendimu Nr. SV-S-1508 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamento patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Seimo kanclerio 2016 m. rugpjūčio 11   d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-239 „Dėl Seimo kanceliarijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, Kanceliarijos padalinių nuostatuose, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų pareigybių aprašymuose bei vidaus teisės aktuose, kuriuose detaliai nustatytos atskirų rūšių veiklos procedūros. Atskiras veiklos sritis, pvz., susijusias su turto valdymu ar viešųjų pirkimų vykdymu, reglamentuoja Vyriausybės nutarimai ar kontroliuojančiųjų institucijų, tokių kaip Viešųjų pirkimų tarnyba ir pan., priimami teisės aktai.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kanceliarija turi galimybę už atskirą mokestį naudotis VĮ Registrų centro duomenų bazėse sukaupta informacija. Seimo kanclerio įsakymu yra išsamiai ir aiškiai reglamentuota tokios informacijos teikimo turintiems teisę gauti šią informaciją asmenims tvarka, Kanceliarijos tarnautojų, turinčių prieigą prie šių duomenų bazių, atskaitomybė ir asmeninė atsakomybė.

Kanceliarijos tarnautojų ir darbuotojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė konkrečiose srityse yra išsamiai reglamentuota priimtuose būtinuose teisės aktuose. Vidaus teisės aktų atitiktis įstatymams, kitiems teisės aktams, jų taikymo praktika (faktinės procedūros, tarp jų sprendimų priėmimo tvarka, skaidrumas, kontrolės užtikrinimas, kt.) periodiškai vertinama ir apibendrinama.

Valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, tarnybinės veiklos vertinimas reglamentuoti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“.

Seimo kanclerio įsakymu yra sudaryta nuolatinė Seimo kanceliarijos tarnybinės etikos komisija, kuri įgaliota atlikti tarnybinės veiklos tyrimą, kai yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad Kanceliarijos valstybės tarnautojas nevykdo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų ar kad Kanceliarijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas nesilaiko tarnybinės etikos.

4. Pagal kriterijų – daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo.

4.1. Korupcijos pasireiškimo tikimybė vykdant ir priimant sprendimus, susijusius su turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Kanceliarijos įgyvendinamos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklos sritys yra išsamiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kituose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Jų pagrindu yra parengti Kanceliarijos vidaus dokumentai, kurie periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami atsižvelgiant į norminių teisės aktų pasikeitimus bei praktiškai kylančius teisinio reglamentavimo neatitikimus.

Kanceliarijos padaliniams ir atskiriems darbuotojams yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, viešaisiais pirkimais, nereikalingo arba netinkamo naudoti turto pardavimu viešuose prekių aukcionuose ir kt. Be to, reaguojant į gaunamą informaciją, atliekamos atskirų atvejų analizės ir teikiamos išvados bei rekomendacijos Seimo kancleriui.

Būtini vidaus teisės aktai, susiję su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, yra priimti vadovaujantis įstatymais ir kompetentingų institucijų rekomendacijomis. Seimo kanclerio įsakymai, įsakymais patvirtinti turto valdymą reglamentuojantys aprašai, taisyklės ir kiti susiję dokumentai (įsakymai) yra prieinami visiems Kanceliarijos tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Tarnautojai, su kurių atliekama funkcija šie dokumentai yra susiję tiesiogiai, su šiais dokumentais supažindinami pasirašytinai, nustatoma prievolė vykdyti pavedimus, už jų nevykdymą gali būti taikoma atsakomybė.

Vidaus dokumentai yra periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami, atsižvelgiant į norminių teisės aktų pasikeitimus bei praktikoje iškylančius teisinio reglamentavimo neatitikimus. Taigi, galima teigti, kad Kanceliarijos vykdoma veikla reglamentuota išsamiai, nepaliekant spragų ir galimybių darbuotojams neteisėtai naudotis savo tarnybine padėtimi.

4.2. Korupcijos pasireiškimo tikimybės Seimo kanceliarijos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose vertinimas.

Lietuvos Respublikos nacionalinėje kovos su korupcija 2015–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 (toliau – Programa) „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtin9imo“, viešieji pirkimai įvardyti kaip sritis, kurioje turi būti mažinamos ir šalinamos korupcijos sąlygos ir rizikos, numatomos efektyvios korupcijos rizikos valdymo priemonės.

Viešųjų pirkimų organizavimas ir atlikimas Kanceliarijoje analizuotu laikotarpiu reglamentuotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Seimo kanclerio 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-104 (toliau – Viešųjų pirkimų organizavimo aprašas), parengtame iš esmės laikantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų, išdėstytų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1S-74 „Dėl Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintose Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijose, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, patvirtintose Seimo kanclerio 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-105 (toliau – Taisyklės), kurios taikomos iki 2017 m. liepos 1 d. pradėtiems supaprastintiems ir mažos vertės pirkimams. Nuo 2017 m. liepos 1 d. mažos vertės pirkimai atliekami vadovaujantis Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas).

Viešuosius pirkimus Kanceliarijoje organizuoja ir atlieka viešųjų pirkimų komisijos, sudarytos Seimo kanclerio 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-141 „Dėl viešųjų pirkimų komisijų sudarymo“, ir pirkimų organizatoriai, kurių sąrašas (Kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, organizuojančių ir atliekančių prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, sąrašas) patvirtintas Seimo kanclerio 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-119 „Dėl Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, organizuojančių ir atliekančių prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, sąrašo patvirtinimo“. Viešųjų pirkimų komisijų sudėtys nustatytos laikantis Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1S-73, užtikrinant kiekvieno Kanceliarijos struktūrinio padalinio nuolatinį atstovavimą viešųjų pirkimų komisijose, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos viešųjų pirkimų plane numatytus vykdyti viešuosius pirkimus ir į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendaciją, kad 1/3 komisijos narių sudarytų asmenys, išmanantys pirkimo objekto specifiką, t. y. turintys atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, darbo patirtį.

Viešųjų pirkimų organizavimo apraše detaliai reglamentuoti pirkimų organizavimo etapai (III skyrius). Kanceliarijos reikmėms reikalingų pirkti prekių, paslaugų ar darbų poreikį pagal jų nuostatuose priskirtą kompetenciją nustato pirkimų iniciatoriai (Viešųjų pirkimų organizavimo aprašo 1 priedas). Kanceliarijos padaliniai iki einamųjų metų sausio 10 dienos pirkimų poreikį pateikia atitinkamam pirkimų iniciatoriui. Pirkimų iniciatorius už viešųjų pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu ir už pirkimų planavimą atsakingiems asmenims iki einamųjų metų sausio 20 dienos elektroniniu paštu pateikia derinti (pirminis derinimas) metinės paraiškos projektą. Pirkimų iniciatorius, rengdamas metinę paraišką, be kitų Viešųjų pirkimų organizavimo apraše nurodytų veiksmų, turi peržiūrėti ankstesnių pirkimų (jeigu pirkimai kartojami) suplanuotas vertes, faktines išlaidas ir įvertinti inicijuojamų pirkimų efektyvumą bei atlikti rinkos tyrimą. Už pirkimų planavimą atsakingas asmuo, gavęs pirkimų iniciatorių pateiktas metines paraiškas, rengia Kanceliarijos viešųjų pirkimų plano projektą ir pildo Pirkimų verčių skaičiavimo lentelę-žurnalą. Už pirkimų planavimą atsakingas asmuo, parengęs pirkimų plano projektą ir užpildęs Pirkimų verčių skaičiavimo lentelę-žurnalą, iki vasario 10 dienos elektroniniu paštu pateikia juos Finansų skyriaus vedėjui, Veiklos administravimo departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjui, už pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu atsakingam asmeniui ir pirkimų iniciatoriams. Viešųjų pirkimų skyrius organizuoja pirkimų plano projekto ir Pirkimų verčių skaičiavimo lentelės-žurnalo aptarimą su Finansų skyriumi, už pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu atsakingu asmeniu, už pirkimų planavimą atsakingu asmeniu, pirkimų iniciatoriais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Po aptarimo už pirkimų planavimą atsakingas asmuo, atsižvelgdamas į gautas pastabas, pasiūlymus ir priimtus sprendimus, patikslina pirkimų plano projektą ir Pirkimų verčių skaičiavimo lentelę-žurnalą, pasirašo pirkimų plano projektą ir teikia jį vizuoti metines paraiškas pateikusių pirkimų iniciatorių vadovams, Finansų skyriaus vedėjui, už pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu atsakingam asmeniui, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjui.  Tik su šiais asmenimis suderinus pirkimų plano projektą, rengiamas Seimo kanclerio įsakymo dėl pirkimų plano patvirtinimo projektas, kuris derinamas su Seimo kanclerio biuro darbuotoju, pagal kompetenciją atsakingu už Seimo kanclerio įsakymų atitikties Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir teisės technikos nuostatoms įvertinimą ir vizavimą, kitais Seimo kanclerio įsakymų rengimo tvarkos apraše nurodytais Kanceliarijos padaliniais ar darbuotojais ir suderintas teikiamas pasirašyti Seimo kancleriui. Seimo kancleriui patvirtinus pirkimų planą, parengiama pirkimų suvestinė ir ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka paskelbiama.

Prieš inicijuojant pirkimo procedūrą, pirkimų iniciatoriui rekomenduojama peržiūrėti ankstesnio pirkimo (jeigu pirkimas kartojamas) numatytas vertes, faktines išlaidas ir įvertinti inicijuojamo pirkimo efektyvumą, peržiūrėti rengiant metinę paraišką atlikto rinkos tyrimo duomenis, rezultatus ir atlikti išsamesnį rinkos tyrimą, būtiną numatomai pirkimo vertei ir realių tiekėjų skaičiui nustatyti.

Pirkimų iniciatorius dėl kiekvieno pirkimo, kurį pagal pirkimų planą pavesta atlikti komisijai arba numatyta vykdyti per CPO, pildo pirkimo paraišką, kuri kartu su pridedamu techninės specifikacijos projektu ir kita reikalinga informacija pateikiama derinti Finansų skyriaus vedėjui, už pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu atsakingam asmeniui, už pirkimų planavimą atsakingam asmeniui, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjui, savarankiško struktūrinio padalinio vadovui (jei pirkimų iniciatoriaus vadovas ir savarankiško struktūrinio padalinio vadovas nėra tas pats asmuo), Seimo kanclerio pavaduotojui (jeigu jam priskirta pirkimų iniciatoriaus veiklos sritis). Dėl kiekvieno mažos vertės pirkimo, kurio vertė yra didesnė arba lygi 3 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), pildoma mažos vertės pirkimų paraiška, kuri derinama su Finansų skyriaus vedėju, už pirkimų planavimą atsakingu asmeniu, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėju, su savarankiško struktūrinio padalinio vadovu (jei pirkimų iniciatoriaus vadovas ir savarankiško struktūrinio padalinio vadovas nėra tas pats asmuo) ir Seimo kanclerio pavaduotoju (jeigu jam priskirta pirkimų iniciatoriaus veiklos sritis).

Pirkimų organizatorius tiekėjų pasiūlymų duomenis ir priimtus sprendimus įformina užpildydamas tiekėjų apklausos pažymą ir pateikia ją pirkimų iniciatoriaus vadovui pasirašyti. Su pirkimų iniciatoriaus vadovu suderinta tiekėjų apklausos pažyma taip pat derinama su už pirkimų planavimą atsakingu asmeniu, su savarankiško struktūrinio padalinio vadovu (jei pirkimų iniciatoriaus vadovas ir savarankiško struktūrinio padalinio vadovas nėra tas pats asmuo) ir Seimo kanclerio pavaduotoju (jeigu jam priskirta pirkimų iniciatoriaus veiklos sritis).

Iki 2017 m. liepos 1 d. pradėti supaprastinti pirkimai ir mažos vertės pirkimai atliekami vadovaujantis Taisyklėmis, kuriose detaliai reglamentuoti atvejai, kuriais, atliekant pirkimą apklausos būdu, privaloma kreiptis į 3 ar daugiau tiekėjų (Taisyklių 128 punktas), kuriais gali būti su tiekėju bendraujama žodžiu (kreipiamasi į tiekėjus, pateikiami pasiūlymai), kai mažos vertės pirkimas vykdomas apklausos būdu (Taisyklių 165 punktas), kuriais, atliekant mažos vertės apklausą ir prašant pateikti pasiūlymus, galima kreiptis į mažiau kaip 3 tiekėjus (Taisyklių 166 punktas).  

Kanceliarijoje viso viešųjų pirkimų proceso vidaus kontrolę pagal kompetenciją atlieka jame dalyvaujantys asmenys. Informaciją apie Kanceliarijos viešuosius pirkimus analizuoja ir galimų rizikos veiksnių vertinimą atlieka Viešųjų pirkimų skyrius. Šis skyrius dalyvauja visais viešųjų pirkimų proceso etapais atlikdamas kontrolės ir procedūrų teisėtumo užtikrinimo funkciją. Viešųjų pirkimų skyriui numatyta jau pirkimų planavimo metu atlikti pirkimų pagrindimo kontrolę, t. y. galimybė iš pirkimų iniciatoriaus reikalauti pagrįsti pirkimą (Viešųjų pirkimų organizavimo aprašo 8.2 papunktis: „8.2. Viešųjų pirkimų skyriaus reikalavimu rengti laisvos formos prekių, paslaugų ar darbų pirkimo pagrindimą (toliau – pirkimo pagrindimas“). Registruojant ir vizuojant tiekėjų apklausos pažymas, pirkimų paraiškas, yra tikrinama pirkimo paraiškų atitiktis nustatytiems pirkimo paraiškos pildymo ir vizavimo reikalavimams, įvertinami padalinių ir pirkimo organizatorių pateikti motyvai neatlikti centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge siūlomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų (Viešųjų pirkimų organizavimo aprašo 45, 75, 76 punktai).

Seimo kancleris gali pavesti prevencinę viešųjų pirkimų proceso ar jo atskirų etapų kontrolę atlikti tiesiogiai pirkimų procese ar atskirame jo etape nedalyvaujančiam asmeniui ar Kanceliarijos padaliniui. Seimo kancleris, pavesdamas atlikti prevencinę kontrolę, nustato ir jos atlikimo terminą. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų organizavimo aprašo 131 punktu, Kanceliarijoje gali būti atliekama prevencinė kontrolė šiais pirkimų proceso etapais: 1) pirkimų plano rengimo; 2) pirkimų plano keitimo; 3) pirkimo dokumentų rengimo; 4) pirkimo procedūros atlikimo; 5) pirkimo sutarties sudarymo; 6) pirkimo sutarties keitimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmiau nurodytus viešųjų pirkimų procesą reglamentuojančius teisės aktus ir aptartas Viešųjų pirkimų skyriaus funkcijas, darytina išvada, kad viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo procesas Kanceliarijoje yra tinkamai subalansuotas, nustatyta viešųjų pirkimų iniciavimo ir  pirkimų procedūrų vykdymo kontrolės pusiausvyra ir ji išlaikoma. Nors formaliai viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo veikla  priskirtina prie veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, tačiau, atsižvelgiant į griežtą reglamentavimą, galima daryti išvadą,  kad korupcijos pasireiškimo tikimybė yra minimali.

5. Pagal kriterijų – naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

Darbas su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija (toliau – įslaptinta informacija) Kanceliarijoje yra išsamiai reglamentuotas: vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1737 „Dėl Darbo su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1738 „Dėl uždarų posėdžių ir pasitarimų organizavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, Seimo kanclerio įsakymais: 2011 m. liepos 5 d. Nr. 400-ĮVK-139 „Dėl supažindinimo su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais bei įstatymų nustatyta atsakomybe už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą tvarkos“, 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. 400-ĮVK-357 „Dėl Seimo kanceliarijos specialiosios ekspertų komisijos (SEK) sudarymo“, 2016 m. gruodžio 27 d. Nr. 400 ĮVK-6 RN „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo patvirtinimo“, 2017 m. balandžio 24 d. Nr. 400-ĮVK-124 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“, suteikimo ir panaikinimo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje tvarkos“, 2017 m. kovo 17 d. Nr. 400-ĮVK-2 RN „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rūmų patalpų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija arba tokia informacija saugoma, suskirstymo į saugumo zonas sąrašo patvirtinimo“, 2017 m. birželio 14 d. Nr. 400-ĮVK-5 RN „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Seimo kanceliarijos II klasės saugumo zonai priskirtų patalpų saugumo užtikrinimo procedūrų aprašo patvirtinimo“, 2016 m. rugsėjo 26 d. Nr. 400 ĮVK-276 „Dėl asmenų, atsakingų už įslaptintos informacijos apsaugą, paskyrimo“, 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 400-ĮVK-115 „Dėl įslaptintos informacijos gabenimo“ ir kt.

Kanceliarijos padalinių, kurių veikla susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, valstybės tarnautojai ir darbuotojai periodiškai pasirašytinai supažindinami su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir įstatymų nustatyta atsakomybe už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą, nuolat rengiami mokymai įslaptintų dokumentų rengimo ir naudojimo, uždarų posėdžių, kuriuose naudojama įslaptinta informacija, organizavimo temomis.

Išsamus įslaptintos informacijos administravimo ir naudojimo reglamentavimas (įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Seimo valdybos sprendimai, Seimo kanclerio įsakymai ir kt.), nustatyta asmeninė naudotojų atsakomybė, reikalavimas, kad su įslaptinta informacija susipažinti gali tik atitinkamus leidimus turintys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, procedūros, leidžiančios nustatyti asmenis, susipažinusius su įslaptinta informacija (įslaptinti dokumentai perduodami ir su jais susipažįstama pasirašytinai ir pan.), leidžia užtikrinti pakankamas sąlygas, kad Kanceliarijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai negalėtų neteisėtai disponuoti įslaptinta informacija, o  su įslaptinta informacija dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai – naudotis tarnybine padėtimi.

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos įgalioti atstovai – Valstybės saugumo departamento darbuotojai – 2017 m. balandžio 25 d. patikrino įslaptintos informacijos apsaugos būklę Kanceliarijoje ir 2017 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. 60-153 konstatavo, kad patikrinimo metu trūkumų, susijusių su įslaptintos informacijos administravimu ir apsaugos organizavimu, Kanceliarijoje nenustatyta.

Išvados:

1. Kanceliarijos veikla yra išsamiai reglamentuota įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, funkcijos išsamiai nurodytos jų pareigybių aprašymuose ir jų veiklą reglamentuojančiuose Kanceliarijos vidaus teisės aktuose. Tačiau yra tikslinga nuolat stebėti ir vertinti vidinio teisinio reglamentavimo proporcingumą ir jo poveikį Kanceliarijoje vykstančių procesų skaidrumui ir prireikus jį nuolat atnaujinti.

2. Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės Kanceliarijoje įvertinimą, manytina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatyme pateiktus korupcijos pasireiškimo tikimybės kriterijus tikimybė Kanceliarijoje pasireikšti korupcijai yra minimali.

 

 

Seimo kanclerė                                                                                                         Daiva Raudonienė

 

 

 

Korupcijos prevencijos ir kontrolės

komisijos pirmininko pavaduotoja,

einanti komisijos pirmininko pareigas                                                                     Laima Ragauskienė

   Naujausi pakeitimai - 2017-10-06
   Valdas Sinkevičius