Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo koncepcija

Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisija (toliau – Komisija)
2017 m. lapkričio 8 d. posėdyje svarstė ir pritarė Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo koncepcijai (toliau – Koncepcija).

Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo koncepcija

Koncepcijos parengimą paskatino 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengiamą Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Koncepcijos projekto iniciatoriai ir rengėjai: Komisijos nariai Aušra Maldeikienė, Justas Džiugelis, Ingrida Šimonytė.

Koncepcijos parengimą lėmusios problemos

Rengiant koncepciją buvo atsižvelgta į neįgaliųjų įdarbinimo socialinėse įmonėse statistinius rodiklius[1]:

Iš viso Lietuvoje yra 163 885 darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš kurių dirba 48 256.

Socialinėse įmonėse dirba 9 452 asmenys, iš kurių 7 941 – tikslinėms grupėms priklausantys asmenys.

Socialinėse įmonėse daugiausiai dirba asmenų, turinčių 45-55 proc. darbingumo lygį –

3 272.

Pastebėtina, kad šiuo metu veikiančiose socialinėse įmonėse naudojami verslo modeliai yra pritaikomi prie valstybės paramos.
Jeigu ši parama nebebūtų teikiama, socialinės įmonės peržiūrėtų savo verslo planus.
Pavyzdžiui, investuotų į geresnę ir naujesnę įrangą, labiau automatizuotų gamybos procesą ir atleistų darbuotojus.
Atsižvelgiant į tai manytina, kad dabar teikiama valstybės parama skatina „verslo užsikonservavimą“ ties senais verslo modeliais,
grindžiamais labai pigia ir valstybės subsidijuojama darbo jėga, tuo pačiu yra trukdoma verslo inovacijoms.
Pažymėtina, kad pagal dabartinį socialinių įmonių rėmimo modelį, 2017 m. lėšų poreikis socialinėms įmonėms remti sudaro 27, 9 mln. Eur.

Šiuo metu taikomo atskirties grupių įtraukimo į darbo rinką mechanizmo ir Socialinių įmonių įstatymo trūkumai ir pasekmės

Tęsiant dabar veikiančios monetarinės paramos socialinėms įmonėms programas, socialinės įmonės taps nekonkurencingos
ir visiškai priklausomos nuo valstybės paramos.
Vyriausybės rengiamas Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame inicijuojamas subsidijų perkėlimas
į Užimtumo rėmimo įstatymą, nebetenka prasmės ir socialinių įmonių kategorija išnyksta iš teisinės bazės.
Pastebėtina, kad šiuo metu diskusijose apie atskirties grupių įdarbinimo rėmimą daugiausiai dėmesio skiriama įmonėms,
kaip paramos ir viešosios politikos objektui, o ne atskirties grupėms.
Į pelną orientuotas tradicinis verslas korporatyvinės socialinės atsakomybės klausimus sprendžia autonomiškai ir vengia
valstybės institucijų kišimosi ir monetarinės paramos, susijusios su atskirties grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, kontrolės. Verslo asociacijos teigia remiančios skaidresnę paramos teikimo sistemą, tačiau prieštarautų bet kokioms priemonėms, susijusioms su neįgaliųjų įdarbinimo kvotomis.

Atskirties grupių įtraukimo į darbo rinką teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybės

Esamą atskirties grupių įtraukimo į darbo rinką teisinio reglamentavimą tikslinga tobulinti šiomis kryptimis:

1. Socialiai atsakingo ir atskirties grupių įdarbinimą vykdančio verslo pagalba.

2. Nediskriminuojančiais pagrindais vykdomo atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje
ir tam skiriamos valstybės paramos.

Svarbiausi nediskriminuojančiais pagrindais vykdomo atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje
ir tam  skiriamos paramos akcentai:

1) orientacija į darbo vietos pritaikymą;

2) išlaidų, atsiradusių dėl specialių sąlygų, kurios keliamos įdarbinant šiuos žmones, kompensavimas;

3) darbo užmokesčio kompensacija paliekama tik kaip išimtis itin sunkią negalią turinčių asmenų darbiniam užimtumui skatinti.

Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo įstatyme turi būti numatyta:

Bendrieji atskirties grupių įtraukimo į atvirą darbo rinką ir valstybės paramos teikimo principai

1. Siektinas valstybės politikos ir paramos atskirties grupėms tikslas – pagalba atskirties grupės nariui (nariams),
naudojant tolygiai mažėjančią tiesioginę finansinę paramą, ją keičiant į paslaugas atskirties grupės nariui (nariams)
įsitraukiant į atvirą darbo rinką. Turi būti naudojama lankstesnė, į atskirties grupių įtraukimą į darbo rinką orientuota sistema,
kad valstybė suteiktų priemones negaliai kompensuoti ir padėti atskirties grupių asmenims socializacijos procese.

2. Įdarbinimo rėmimas vykdomas orientuojantis į politikos tikslą – atskirties grupės atstovą,
tiesioginę finansinę paramą atlyginimo už darbą subsidijavimui keičiant paslaugomis įdarbintam asmeniui.
Įmonei, gavusiai valstybės paramą atskirties grupių įdarbinimui, taikomas skaidrumo
(atsiskaitymo už gautos paramos panaudojimą) reikalavimas.

3. Siekiant tikslesnio atskirties grupių poreikių identifikavimo ir apibrėžimo,
įtraukiami socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos.
Tiksliau identifikavus atskirties grupėms priklausančių asmenų poreikius,
bus tikslingiau panaudojamos valstybės lėšos.

4. Svarbu, kad fizinė žmogaus negalia nebūtų prilyginama jo negalėjimui dirbti.
Tam pasiekti siūloma atsisakyti šiuo metu vartojamos nuostatos/įrašo „nedarbingas“.

Pagalbos atskirties grupių įtraukimui į atvirą darbo rinką sistema

1. Siekiant tobulinti atskirties grupių įdarbinimo rėmimo mechanizmą,
tikslinga spręsti ministerijų, atsakingų už socialinio verslo koncepcijos vystymą,
bendradarbiavimo ir funkcijų pasiskirstymo problemas.

2. Valstybės institucijoms bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir verslo atstovais,
sukuriama pagalbos atskirties grupėms įsidarbinant organizacija (viešoji įstaiga) ar organizacijų tinklas,
savo veikloje besiremiantis socialiai atsakingo ir atskirties grupių įdarbinimą vykdančio verslo principais.
Šios organizacijos ar organizacijų tinklo veiklos tikslas – padėti atskirties grupėms įsitraukti į atvirą darbo rinką.

Šios organizacijos ar jų grupės teikiamų paslaugų pavyzdžiai:

1) profesinis orientavimas, pagalba susirandant darbą;

2) papildomo mokymo ar neįgalaus asmens parengimo dirbti
atsižvelgiant į darbo vietos specifiką, organizavimas;

3) darbo vietų ir darbo aplinkos (pavyzdžiui, persirengimo kambariai, poilsio ir maitinimosi patalpos)
pritaikymo organizavimas;

4) individualiai dirbančių neįgaliųjų ar kitų atskirties grupių asmenų konsultavimo
ir pagalbos pritaikant individualią darbo aplinką ir priemones organizavimas;

5) darbo asistentų paslaugų teikimo organizavimas;

6) socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijų rengiantis įsitraukti į atvirą darbo rinką organizavimas;

7) teisinio konsultavimo paslaugų organizavimas, siekiant išvengti atskirties grupių diskriminavimo ir išnaudojimo.

8) Specialaus transporto, pritaikyto neįgaliesiems, vykstantiems į darbo vietą ir iš jos organizavimas,
kai viešasis transportas nėra pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

3. Darbo asistentų darbas organizuojamas taip, kad būtų pasiektas kuo didesnis atskirties grupių įtraukimas į darbo rinką.
Darbo asistento veikla ir pagalba yra skirta asmeniui, o ne įmonei ar įstaigai.
Darbo asistentas apmoko, parengia darbo vietą konkrečiam asmeniui, tačiau nėra įmonės ar įstaigos darbuotojas.
Darbo asistentas vienu metu gali dirbti su 20-30 klientų (atskirties grupių atstovų), kuriuos jis įgalina dirbti atviroje darbo rinkoje.

Subsidijos ir lengvatos

1. Siūlomi subsidijų dydžiai atsižvelgiant į asmeniui nustatyto neįgalumo grupę:

I gr. 75 procentų dydžio subsidija darbo užmokesčiui, subsidija mokymui, transporto išlaidoms ir atostogoms.

II gr. Subsidija darbo vietos pritaikymui, mokymui, transporto išlaidoms ir atostogoms.

III gr. Subsidija darbo vietos pritaikymui, mokymui, transporto išlaidoms ir atostogoms.

2. Bet kokia papildoma aukščiau nenurodyta parama ar subsidijos neįgaliųjų įdarbinimui gali būti teikiama, jeigu yra įdarbinami pačios sunkiausios negalios ir mažiausio darbingumo lygio asmenys.

Koncepcijoje keliamų tikslų ir priemonių įgyvendinimo rezultatai

Įgyvendinus koncepcijoje keliamus tikslus ir priemones siekiama, kad:

1. Padidės atskirties grupių užimtumas atviroje darbo rinkoje.

2. Atskirties grupių atstovai nebebus įkalinami uždaroje darbo rinkoje.

3. Teigiama linkme keisis visuomenės požiūris į neįgaliuosius, neįgalieji patirs daugiau socialinio įgalinimo.

4. Pasikeis valstybės paramos atskirties grupėms pobūdis – pinigines išmokas pakeis paslaugos,
kurias teikiant bus galima labiau atsižvelgti į individualius asmens poreikius ir jo įsitraukimo į atvirą darbo rinką galimybes.

5. Bus sukurta konsultavimo atskirties grupėms sistema (socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko, darbo asistento)
pagalba ir konsultacijos, kurios sukurs didelę pridėtinę vertę į atvirą darbo rinką įtraukiant asmenis, anksčiau laikytus nedarbingais.

6. Anksčiau laikyti nedarbingais asmenys, dirbdami atviroje darbo rinkoje,galės uždirbti daugiau nei minimalų atlyginimą, kaupti pensiją ir susikurti labiau nepriklausomą nuo valstybės paramos (išmokų) gyvenimą.

8. Atsiras neįgaliojo reikmėms pritaikyto profesinio rengimo, orientuoto į specialią darbo vietą, poreikis.

9. Kitoms atskirties grupėms (pavyzdžiui, grįžusiems iš bausmės atlikimo vietų) tai taip pat bus galimybė sugrįžti į visuomenę.

Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Siekiant užtikrinti atskirties grupių integravimo į atvirą darbo rinką mechanizmo reglamentavimą,
spartesnį įgyvendinimą ir efektyvų valstybės lėšų panaudojimą,
siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

Atsižvelgiant į  Koncepcijoje išdėstytus pasiūlymus iki 2017 m. gruodžio 8 d.
parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui
Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo įstatymo ir lydinčių teisės aktų projektus.

 

[1] Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistinė informacija, pateikta Neįgaliųjų teisių komisijos 2017-10-11 posėdyje.

   Naujausi pakeitimai - 2017-11-13
   Monika Urmonienė