Žiniasklaida

LIETUVOS SVEIKATA

2017-06-08, Aigustė Tavoraitė

Radiacinės saugos centras jau dvidešimt metų saugo nuo nematomo pavojaus

Radiacinės saugos centras mini dvidešimties veiklos metų jubiliejų. Šia proga antradienį viešbučio „Crowne Plaza Vilnius" Konferencijų centre buvo surengta konferencija, sukvietusi gausų būrį kolegų, įvairių su centru bendradarbiaujančių žinybų ir institucijų atstovų. Apie įstaigos pasiekimus ir naujus iššūkius kalbamės su Radiacinės saugos centro direktoriumi Albinu Mastausku,

- Jūsų vadovaujamas Radiacinės saugos centras yra tapęs solidžia įstaiga. Ką išskirtumėte apžvelgdamas nueitą kelią?

- Sunku būtų viską aprėpti, kiek daug nuveikta: paruošta teisinė bazė, sukurta valstybinė radiacinės saugos priežiūros bei apšvitos stebėsenos sistema, centro veiklos kokybės vadybos sistema. Nuo penkiolikos žmonių kolektyvo per dvidešimtmetį išaugome iki daugybę žinybų įtraukiančios, tarptautinėje arenoje Lietuvos interesams atstovaujančios įstaigos. Tiek pagal tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tiek pagal nuveiktus darbus bei pasiekimus neatsiliekame nuo kitų išsivysčiusių šalių. Pripažįstamas mūsų specialistų profesionalumas, jie skaito paskaitas tarptautiniuose kursuose, seminaruose, kaip ekspertai dalyvauja tarptautinėse misijose. Didžiausias veiklos įvertinimas ir pasididžiavimas - žmonės, su kuriais dirbame.

- Kokia svarbia patirtimi galite dalytis su kitomis šalimis?

- Beveik pusė centro darbo skiriama kompleksinei Lietuvos gyventojų stebėsenai iš visų galimų apšvitos šaltinių. Galime pasakyti, kokie veiksniai lemia gyventojų apšvitą ir kokias jos dozes žmonės patiria ir kaip jas protingomis ekonominėmis priemonėmis būtų galima sumažinti. Ši dabar antram periodui patvirtinta stebėsenos programa - puikus pavyzdys kitoms, ypač mažoms, valstybėms, kaip patiems galima viską kompaktiškai planuoti ir įgyvendinti.

Tarptautinė atominės energijos agentūra mūsų neformaliojo ugdymo sistemą radiacinės saugos klausimais pristato kaip pavyzdinę. Sulaukiame atvykstančių perimti patirtį atstovų iš įvairių pasaulio valstybių.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) mūsų neformaliojo ugdymo sistemą radiacinės saugos klausimais pristato kaip pavyzdinę. Sulaukiame atvykstančių perimti patirtį atstovų iš įvairių pasaulio valstybių. Tikimės, kad iki metų pabaigos įdiegiant TATEN'os modulius pavyks sukurti išorinę nuotolinio mokymo sistemą. Ji turi didžiuli potencialą - leis gyventojams Įgyti būtinųjų žinių apie radiacinę saugą, padės parengti specifines grupes - likviduojantiems avarijas, dirbantiems su Įvairiais spinduliuotės šaltiniais.

Sukurtos valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių bei apšvitos registro, veiklos su šaltiniais licencijavimo bei valstybinės radiacinės saugos priežiūros sistemos jau diegiamas ir kitose šalyse.

Tai - geriausias mūsų atlikto darbo įvertinimas.

- Jūsų centre biologinės dozimetrijos laboratorijos sukūrimą TATENA įtraukė tarp penkių sėkmingiausių 2014 metais Europos regione vykdytų projektų. Kokias ji atvėrė galimybes?

- Šioje pirmojoje tokio lygio laboratorijoje Baltijos valstybėse atliekami kraujo tyrimai leidžia retrospektyviai Įvertinti patirtą jonizuojančiąją apšvitą net ir tų žmonių, kurie nė neįtaria ją patyrę. Tyrimai leidžia nustatyti pakitimus chromosomų lygmeniu. Taip pat dalyvaujame tarptautiniame tinkle, vertindami individualių žmogaus radiojautrį. Šiuos tyrimus, bendradarbiaudami su Klaipėdos universitetine ligonine, Nacionaliniu vėžio institutu, atliekame jau nuo 2013 metų pabaigos. Radiojautrio nustatymas leidžia gydant parinkti tinkamiausią spinduliuotės dydį. Tokio pobūdžio tyrimai atliekami tik nedaugelyje pasaulio šalių.

- Viena opiausių problemų radiacinės saugos srityje - didėjanti pacientų medicininė apšvita. Ar pavyksta ją Lietuvoje suvaldyti?

- Ypač didelę Įtaką pacientų apšvitai daro kompiuterinės tomografijos procedūros, dėl kurių medicininė apšvita padidėjo beveik dvigubai, tačiau galime pasidžiaugti, kad šį procesą pavyksta valdyti. Rentgeno- diagnostikos metu gaunamą apšvitą pavyko sumažinti apie 30 procentų. Vadinasi, taip mažinama ir onkologinių ligų bei apsigimimų rizika. Be to, su TATENA pagalba e.sveikatos sistemos bazėje sukūrėme modulį, kuriame bus registruojamos pacientų gaunamos apšvitos dozės, o tai leis stebėti ir vertinti jų rentgenodiagnostikos procedūrų metu patiriamą apšvitą. Matyt, būsime pirma valstybė, kur visos šalies sveikatos priežiūros įstaigos turės suvesti tokius duomenis. Daug klausimų kelia ir jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas odontologijos praktikoje, todėl džiaugiamės, kad radome bendrą kalbą su Lietuvos Respublikos odontologų rūmais spręsdami iškilusius klausimus.

- Ne mažiau rūpesčio kelia ir radonas bei jo skilimo produktų poveikis sveikatai.

- Dėmesys radono problematikai pasaulyje stipriai išaugo. Šiandien mokslininkai sutartinai pabrėžia, kad radono ir jo skilimo produktų poveikis sveikatai turėtų būti daug griežčiau vertinamas. Radono koncentracijos vidurkiui mūsų šalyje padidėjus nuo 50 iki 70 Bq/m3, išaugo bendra gyventojų apšvita. Tam Įtakos nemažai turėjo ir pradėtos naudoti naujos statybinės medžiagos, patalpų hermetiškumas.

Kai kuriuose namuose nustatėme tokias radono koncentracijas, kurios lemia tokias pat apšvitos dozes, kaip kai kurių dirbančiųjų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

- Naujo pasirengimo šiandien reikalauja išaugusi terorizmo grėsmė, radioaktyviųjų ir branduolinių medžiagų panaudojimo rizika. Ar esame tam pasiruošę?

- Pasirengti galimiems terorizmo atvejams per pastaruosius penketą metų skyrėme ypač daug dėmesio. Esame dėkingi Sveikatos apsaugos ministerijai - iš investicinio projekto trejiems metams gavome apie 0,7 milijono eurų. Tai leido įsigyti šiuolaikiškos įrangos, užtikrinančios saugumą didelio masto renginiuose ir skirtos paliktiesiems šaltiniams, nelegaliai gabenamoms radioaktyviosioms medžiagoms aptikti. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, organizuojame reagavimo į avarijas mokymus ir pratybas.

- Kiek pagrįsti nuogąstavimai dėl šalia Lietuvos Baltarusijos pasienyje kylančios atominės elektrinės?

- Jau turime patirties - nuolat vertinome Ignalinos atominės elektrinės poveikį gyventojų apšvitai ir nustatėme, kad jokios Įtakos bendrai apšvitai neturėjo. Tačiau šiandien dėl Baltarusijos atominės elektrinės kyla didžiulis gyventojų susirūpinimas. Todėl pirmiausia iššūkiu tampa sumažinti žmonėms psichologinį diskomfortą. Jau pradėjome dirbti su savivaldybėmis, kreipėmės Į Seimą, Vyriausybę dėl atitinkamų veiksmų plano parengimo.

KOMENTARAS:

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Steponavičius:

- Radiacinės saugos centras - didžiuliu nepriklausomumu pasižyminti ekspertinė įstaiga, apie kurią galiu atsiliepti tik teigiamai, mums lengva su jais dirbti. Iš kitų instituciją įstaiga išsiskiria stipria tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi. Radiacinės saugos centras vykdo projektus ne tik su kaimyninėmis valstybėmis ir jų atitinkamomis radiacinės saugos institucijomis, bet tapo Rytų Europos regiono lyderiu.

Gerąją praktiką, kaip sukurti šalyje radiacinę saugą, perduodame ir tokioms valstybėms kaip Azerbaidžanas, Gruzija. Radiacinės saugos centras kitoms šalims tiek teisinės bazės, tiek infrastruktūros atžvilgiu pristatomas kaip etalonas. Didžiulis turtas - per dvidešimtmetį suburtas ir užaugęs tikrų profesionalų kolektyvas, į priekį vedamas puikaus lyderio Albino Mastausko. Jis visada yra vienu žingsniu priekyje bei padeda užtikrinti gerą įstaigos klimatą. Taigi Lietuvos radiacinė sauga tikrai yra patikimose rankose.

KOMENTARAI:

Seimo narys Antanas Vinkus:

- Turėjau garbės prisidėti prie Radiacinės saugos centro kūrimo ištakų. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti kolektyvą, kuriam vadovauja pasiaukojęs profesionalas Albinas Mastauskas. išplėtoti platūs tarpžinybiniai ryšiai, centras turi autoritetą ne tik Lietuvoje, bet ir užjos ribų. Kokią reikšmę turi stipri radiacinės saugos tarnyba, ypač pajutome po Černobylio katastrofos. Ne mažiau budriems tenka išlikti ir šių dienų globaliame pasaulyje. Tačiau turime paguodą, kad esant reikalui tarnyba veiks kvalifikuotai, operatyviai ir aukščiausiu lygiu. Centro veikios dvidešimtmečio proga linkiu toliau sėkmingai dirbti Lietuvos žmonių sveikatos labui.

Seimo nare Asta Kubilienė:

- Radiacinės saugos centro veiklą vertinu teigiamai. Reikia pasidžiaugti, jog turime modernią, pasaulinio lygio instituciją, kuri vykdo valstybinę radiacinės saugos priežiūrą, stengdamasi apsaugoti Lietuvos žmonių sveikatą nuo galimo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Per pastaruosius du dešimtmečius radiacinės saugos eksperto, šio centro vadovo Albino Mastausko ir jo komandos pastangomis buvo sukurta radiacinės saugos infrastruktūra, užtikrinanti moderniausias gyventojų bei aplinkos radiacinės saugos priemones ir metodus. Jubiliejaus proga linkiu sėkmės įgyvendinant naujus projektus užtikrinant kad Lietuvos žmonės galėtų ramiai gyventi ir dirbti.