Seimo Europos klubas

 

Seimo Europos klubas yra neformalių diskusijų forumas, kuris jungia Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius, tikinčius vieningos Europos idėja, gerbiančius žmogiškąjį orumą, laisvę, lygybę, žmogaus teises, demokratijos bei teisinės valstybės principus ir pripažįstančius Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) reikšmę mūsų šalies ateičiai.

Įkurti Europos klubą Seime 2005 m. pasiūlė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius, pritarus Seimo Europos reikalų komitetui.

2005 m. balandžio 15 d. įvyko pirmasis Seimo Europos klubo susitikimas. Steigiamojo Seimo Europos klubo susitikimo metu patvirtinti šio klubo nuostatai ir aptartos veiklos perspektyvos. Seimo Europos klubo prezidentu buvo išrinktas klubo iniciatorius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius. Jo pavaduotoju patvirtintas Seimo narys Juozas Olekas.

Seimo Europos klubo susitikimuose diskutuojama Lietuvai aktualiais narystės ES klausimais, domimasi ES istorija ir raida. Klubo susitikimuose skaityti pranešimų kviečiami žymūs istorikai, kultūrologai, Europos integracijos, politikos mokslų ir tarptautinių santykių specialistai iš Lietuvos ir kitų ES valstybių.

Seimo Europos klubo susitikimai yra atviri visuomenei. Jie vyksta Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuro patalpose, Seimo III rūmai, 130 kab., Gedimino pr. 53, Vilnius.

 

2017 m. vasario 17 d., penktadienį, 10 val. Seimo Europos reikalų komitetas ir Seimo Europos klubas kviečia į diskusiją „VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS SAUGUMAS ATSIŽVELGIANT Į HIBRIDINES GRĖSMES“.

Vaizdo įrašas

Renginys vyks Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biure (Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius). Registracija internetu: www.lrs.lt/registracija

Diskusiją ves Seimo Europos klubo prezidentas, Europos Parlamento narys Petras AUŠTREVIČIUS, pranešimą skaitys Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narė, Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininkė, buvusi Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministrė Anna Elžbieta FOTYGA, pasisakys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa JUKNEVIČIENĖ, Užsienio reikalų komiteto narys, Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitečio pirmininkas Žygimantas PAVILIONIS, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas ANUŠAUSKAS.

Renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis, su sinchroniniu vertimu.

Įėjimas laisvas.Maloniai kviečiame dalyvauti!

 

 

2017 m. sausio 20 d., penktadienį, 13 val. Seimo Europos klubas organizavo 

diskusiją „Pasaulis 2017 metais. Žvilgsnis iš Vilniaus“.​ Diskusiją moderavo Europos Parlamento narys, Seimo Europos klubo prezidentas Petras AUŠTREVIČIUS, pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas VILPIŠAUSKAS ir SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas NAUSĖDA, pasisakė Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Linas BALSYS, Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius KUB

ILIUS, Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto narys Egidijus VAREIKIS.

Vaizdo įrašas lietuvių kalba

 

Vaizdo įrašas anglų kalba

Pranešimai:

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus prof. Ramūno Vilpišausko 

pranešimas

SEB banko prezidento patarėjo, finansų analitiko Gitano Nausėdos pranešimas

Europos Parlamento narys, Seimo Europos klubo prezidentas P. Auštrevičius pasveikino gausiai susirinkusius diskusijos dalyvius ir kvietė diskusijai kas mūsų laukia 2017 metais.

Prof. R. Vilpišauskas pristatė pagrindines 2017 metų rizikas pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje; kėlė pagrindinius klausimus: ar naujoji JAV administracija susitelks į šalies vidaus reikalus, užsienio politiką grįs merkantilistiniais dvišaliais sandoriais ar vienašaliais sprendimais, ar Jungtinės Karalystės išstojimo derybos taps postūmiu tolesniems Europos Sąjungos dezintegracijos procesams; ar Lietuvoje naujoji valdančioji dauguma dirbs įprastos „kapanojimosi politikos“ režimu?

G. Nausėda kalbėjo apie 2017–2018 metų pasaulio ir Lietuvos ekonomikos perspektyvą, apie eksporto situaciją, bazines palūkanų normas, investicijas, vidutinį darbo užmokestį, infliaciją.

A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad 2017 metais bus švenčiamos svarbios istorinės datos: 60 metų Europos Sąjungos Romos sutarčiai, 100 metų Spalio revoliucijai, taip pat 100 metų JAV prezidento Vudrou Vilsono (Woodrow Wilson) kalbai. A. Kubilius kalbėjo, kad 2017 metais labai svarbu bus rinkimai Vokietijoje ir Prancūzijoje, kova su terorizmu, pabėgėlių srautų valdymas. Jis taip pat pabrėžė, kad Kinijos vaidmuo globaliame pasaulyje nuolat auga, JAV dominavimas mažėja, Europa, pereidama nuo vienos krizės prie kitos vis labiau konsoliduojasi bei kėlė susirūpinimą, kodėl Vakaruose jau pamirštama Ukraina?

L. Balsys pabrėžė, kad JAV vaidmuo NATO turėtų išlikti stipriausias, kad naujasis Amerikos prezidentas nenuvarys šalies į bedugnę, kad labai svarbu mąstyti globaliai, o veikti lokaliai bei stiprinti energetinį efektyvumą ir žiedinę ekonomiką, kurie yra valstybės gerovės pamatas.

E. Vareikis kalbėjo apie tai, kad Lietuva plaukia pasroviui žinodama, kad pasaulis jau yra pakitęs, kad Lietuvoje nesusitaikyta, kad pasaulis keičiasi. Seimo narys pabrėžė, kad visur vyksta globaliai procesai ir šiuo metu svarbiausia lieka tvarka, solidarumas, vertybės.

2016 m. liepos 1 d. Europos informacijos biure įvyko diskusija „BREXIT rezultatai ir Lietuvos interesai“, kurią organizavo Seimo Europos klubas kartu su Seimo Europos reikalų komitetu. Diskusijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis, Europos reikalų komiteto narys Andrius Kubilius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas, „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Renginį vedė Europos Parlamento (EP) narys, Seimo Europos klubo prezidentas Petras Auštrevičius.

Vaizdo įrašas lietuvių kalba

Vaizdo įrašas anglų kalba

Vaizdo įrašas originalo kalba

EP narys Petras Auštrevičius, pradėdamas diskusiją, apgailestavo, kad Didžiosios Britanijos referendumo rezultatai nedžiuginantys bei kėlė klausimą „ką reiškia Lietuvai tokia susiklosčiusi situacija Britanijoje?“ Taip pat jis pabrėžė, kad nerimą kelia Čekijos Respublikos prezidento kvietimas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos ir NATO.

Europos reikalų komiteto narys A. Kubilius, kalbėdamas apie susiklosčiusią situaciją, pažymėjo, kad esame didelės geopolitinio saugumo krizės akivaizdoje ir šiuo metu yra labai daug nerimą keliančių klausimų. Jis pastebėjo, kad visuomenėje daugėja pykčio, kuris lemia politinius posūkius ir politikos radikalizaciją. A. Kubilius pabrėžė, kad pamatiniai dalykai, tokie kaip geopolitinis saugumas, tampa nestabilūs, nerimą kelia „Nexit“ perspektyva, todėl labai svarbu stiprinti Europos Sąjungos vienybę, ryšius su Vokietija, Lenkija, Šiaurės šalimis. „Turime investuoti į geopolitinį saugumą ir aiškią strategiją“, – minėjo A. Kubilius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. R. Vilpišauskas kalbėjo apie tai, kad pasigendama neutralaus žvilgsnio, trūksta duomenų apie situaciją „Brexit“, per daug skubama viską vertinti, nerimą kelia kitų šalių neapgalvoti pareiškimai bei „spaudimas“. R. Vilpišauskas pabrėžė, kaip svarbu minimizuoti ekonominę žalą, užtikrinti saugumą, demokratijos kokybę. Pasak pranešėjo, referendumas – tai protestas prieš atstovaujamą demokratiją.

„Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris akcentavo, kad visa ši situacija – tai Vakarų demokratijos, civilizacijos „simptomas“, o ne britiška specifika. Tai nėra radikalizacijos simptomai, o labiau žmonių politinio mąstymo primityvėjimas ir infantilėjimas. Pasak pranešėjo, referendumas buvo eilinė ir šokiruojanti bendros tendencijos, kuri matoma Vakarų demokratijoje, išraiška.

Diskusijoje taip pat pasidžiaugta sėkmingu ES Asociacijos susitarimu su Gruzija ir Moldova, kuris reikšmingai prisidės prie politinio ir ekonominio stabilumo Europos Sąjungos Rytų kaimynystėje stiprinimo.

2016 m. balandžio 15 d. Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biure Europos klubas, švenčiantis 11-os metų veiklos sukaktį, organizavo knygos „Pirmasis Lietuvos dešimtmetis Europos Sąjungoje: transformacija ar imitacija“ pristatymą ir diskusiją „Lietuvos europėjimo perspektyvos ES krizės akivaizdoje“.

Knygą pristatė jos bendraautoriai: VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ partneris ir valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas ir VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ partneris Darius Žeruolis. Diskusijoje dalyvavo Seimo narys Egidijus Vareikis, diskusiją moderavo Europos Parlamento narys, Seimo Europos klubo prezidentas Petras Auštrevičius.

Vaizdo įrašas lietuvių kalba

2016 m. vasario 19 d. Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biure vyko diskusija „Ar sugebėsime išsaugoti Šengeno sutartį?“. Renginį organizavo Seimo Europos reikalų komitetas ir Seimo Europos klubas.

Vaizdo įrašas lietuvių kalba

Vaizdo įrašas originalo kalba

Diskusijai vadovavo Seimo Europos klubo prezidentas, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Renginyje pasisakė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas ir Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Gisbertas Hendrikas Kristianas van der Lingenas (Gijsbert Hendrik Christiaan van der Lingen).

Europos informacijos biure vykusioje diskusijoje visi pasisakiusieji vieningai sutarė, kad būtinas ES išorės sienų stiprinimas, tačiau kol kas tam labiausiai trukdo lėtas finansų perskirstymas ir jų trūkumas. Seimo Europos klubo prezidentas, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius akcentavo, kad būtinas visų ES valstybių narių solidarumas ir bendri praktiniai veiksmai sprendžiant neregėto masto migracijos problemas.

Migracijos krizę galima išspręsti šalinant jos priežastį. Kaip sakė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, tai padaryti galima efektyviai veikiant konfliktų nualintose šalyse: suvaldant konfliktus, mažinant skurdą, plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą.

TSPMI direktorius dr. Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad laisvas asmenų judėjimas (Šengeno zona ir bevizis režimas) yra itin svarbūs posovietinėms valstybėms. Tačiau dideli migrantų srautai verčia europiečius rinktis arba saugumą, arba judėjimo laisvę. R. Vilpišauskas akcentavo, kad būtina peržiūrėti ES finansinę programą ir perskirstyti finansavimą, daugiau lėšų ir žmogiškųjų išteklių skirti migracijos problemoms spręsti. Jis atkreipė dėmesį į migracijos krizės naudojimą vidaus politikos tikslams, o toks elgesys sunkina ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą. Viešo ir strateginio šalies intereso atskirties nesupratimas lemia manipuliavimą žmonių baimėmis.

Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje pabrėžė, kad siekiama bendro sutarimo dėl Šengeno sutarties išsaugojimo. ES turi glaudžiai bendradarbiauti ir padėti Turkijai bei remti Graikiją, kurios pirmos susiduria su didžiausiais pabėgėlių srautais. Turi būti griežta pabėgėlių kontrolė ir jų patikra bei registravimas kertant ES išorės sienas. Būtinas didesnis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) finansavimas.

Lietuvos veiksmai kovojant su krize yra simboliniai, rodantys solidarumą, deja, problemos nesprendžiantys. Kita vertus, solidarizavimasis su Šengeno zonos pasienio šalimis yra svarbus ieškant kovos su migracijos krize sprendimo būdų. Diskusijos metu buvo išskirti trys galimi Šengeno erdvės klausimo sprendimo būdai: Šengeno erdvės išsaugojimas; mažosios Šengeno erdvės, kurią sudarytų kelios Europos šalys, nutolusios nuo pietinių ES sienų, sukūrimas; tik formalus Šengeno erdvės egzistavimas; atnaujinta laikina sienų kontrolė taptų ilgalaikė.

2015 m. SEIMO EUROPOS KLUBO DISKUSIJŲ VAIZDO ĮRAŠAI

2014 m. SEIMO EUROPOS KLUBO DISKUSIJŲ VAIZDO ĮRAŠAI

2013 m. SEIMO EUROPOS KLUBO DISKUSIJŲ VAIZDO ĮRAŠAI

2012 m. SEIMO EUROPOS KLUBO DISKUSIJŲ VAIZDO ĮRAŠAI

SEIMO EUROPOS KLUBO DISKUSIJŲ ARCHYVAS