Lietuvos valstybės herbas Seimo rūmai Seimo logotipas

Lietuvos valstybės simboliai

Lietuvos valstybės himno istorija

 

 

Lietuvos valstybės himnas
(Tautiška giesmė)

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

 

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo naudai
Ir žmonių gėrybei.

 

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

 

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

Laikraščio „Varpas“, kuriame pirmą kartą išspausdintas „Tautiškos giesmės“ tekstas su gaidomis, puslapis
(Varpas, 1898, Nr. 6, p. 95)

Teksto ir muzikos autorius − Vincas Kudirka.


       Kiekviena šiuolaikinė valstybė turi ne tik vizualius simbolius – herbą, vėliavas, bet ir garsinius – himną. Jie atsirado prieš kelis tūkstančius metų Rytų valstybėse, naudoti Antikoje ir buvo skirti dievams bei valdovams aukštinti. Plačiai himnus naudojo krikščionių bažnyčia. Tautiniai ir valstybiniai himnai ėmė plisti XVIII a.
       Lietuvos valstybės himno, kaip ir tautinės vėliavos, idėja atsirado užsienyje. Iš pradžių į jį pretendavo net keli kūriniai. Apie 1880 m. Seinų kunigų seminarijos klierikai nutarė lietuvišku himnu laikyti Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ eiles, prasidedančias žodžiais „Tėvyne Lietuva, tu kaip sveikata“. Pirmą kartą kaip himnas ši giesmė buvo sugiedota 1888 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose per lietuvių suvažiavimą. Tarp Amerikos lietuvių plito ir kitos į tautos himną pretendavusios giesmės: „Tu Lietuva, tu mieliausia motinėlė“ (Antano Baranausko eilės), „Kur bėga Šešupė“ (žodžiai Jono Mačiulio-Maironio, muzika Česlovo Sasnausko). Ypač populiari buvo Jurgio Zauerveino „Jaunųjų lietuvninkų giesmelė“, arba „Lietuviais esame mes gimę“, pirmą kartą sugiedota 1896 m. Tilžėje. 1908 m. pagal naują Stasio Šimkaus melodiją šis Mažosios Lietuvos himnas buvo atliktas dainų šventėje Kaune. Tačiau Lietuvos valstybės himnu buvo pasirinktas kitas kūrinys – „Tautiška giesmė“, kurios žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka. „Tautiškos giesmės“ tekstas su gaidomis buvo išspausdintas 1898 m. laikraščio „Varpas“ šeštajame numeryje. Pirmą kartą viešai „Tautiška giesmė“ sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge vykusiame koncerte, skirtame surinkti lėšų lietuviams studentams šelpti. Atgavus spaudą „Tautiška giesmė“ skambėjo kone kiekviename visuomeniniame renginyje. Lietuvoje ją pirmą kartą viešai sugiedojo Miko Petrausko vadovaujamas choras 1905 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto teatre surengtame lietuvių visuomenės vakare. Net tris kartus himnas kartotas koncerte, surengtame Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse. Netrukus „Tautiška giesmė“ suskambo visoje Lietuvoje, ši giesmė Lietuvos himnu buvo pripažinta dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo. Vėliau, 1917–1918 m., dėl jo tinkamumo buvo kilusi diskusija: vieniems nepatiko žodžiai, kitiems – muzika, bet diskusija greitai užgeso.
       1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, buvo uždrausti valstybingumo simboliai. Už jų naudojimą buvo taikomos griežtos bausmės. Nepriklausomos Lietuvos valstybės himnas – vienintelis iš valstybės simbolių, kuris iki 1950 m. oficialiai buvo naudojamas okupuotoje Lietuvoje. Lietuvoje vienur buvo giedama „Tautiška giesmė“, kitur – „Internacionalas“. 1950 m. patvirtinus Lietuvos SSR himną, „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta. Nepaisant to, „Tautiška giesmė“ ir toliau skambėjo pogrindyje. Kaip ir vėliavą, Lietuvos valstybės himną, spaudžiama visuomenės, oficialiai atgaivino Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba 1988 m. lapkričio 18 d.

 

*  *  *  *  *

 

Lietuvos valstybės himno įrašai:

  • Lietuvos valstybės himnas, atliekamas Lietuvos kariuomenės orkestro (vadovas mjr. Egidijus Ališauskas);
  • Lietuvos valstybės himnas, atliekamas Lietuvos kariuomenės orkestro (vadovas mjr. Egidijus Ališauskas) ir valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ (vadovas Robertas Katinskas).

 

Parengta pagal:
       Lietuvos heraldika, t. 1, (sud. Rimša Edmundas), Vilnius: Baltos lankos, 1998.
       Lietuvos heraldika (sud. Rimša Edmundas), Vilnius: Baltos lankos, 2008.
       Rimša Edmundas. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius: Versus aureus, 2004.