Lietuvos valstybės herbas Seimo rūmai Seimo logotipas

Lietuvos valstybės simboliai

Lietuvos valstybės istorinės (herbinės) vėliavos istorija

 

 

       „Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).“ Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 3:5.
       Iš Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo.

 

       Vėliava yra vienas seniausių valstybės atributų. Lietuvos valstybės vėliavos ištakos siekia XV a. pradžią. Iš pradžių ji reprezentavo Lietuvos didįjį kunigaikštį, nuo XVI a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Valstybės vėliava, kaip ir kitose Europos valstybėse, buvo sukurta remiantis valstybės herbu.
       Pirmą kartą lietuvių vėliava paminėta Vokiečių ordino kovų su Lietuvos (Trakų) valdovais aprašyme. Vygando Marburgiečio kronikoje minima, kad 1337 m. kautynėse ties Bajerburgo pilimi (prie Veliuonos) kryžiuočių šaulių viršininkas Tilmanas Zumpachas ugnine ietimi sudegino lietuvių vėliavą. Tačiau šiame aprašyme išsamiai nenurodyta, kaip vėliava atrodė. XIV a. kronikose lietuvių vėliavos minimos dažniau, tačiau išsamesnių pačių vėliavų aprašymų taip pat neišliko. XV a. antroje pusėje lenkų kronikininkas Janas Dlugošas rašė, kad Vytautas į Žalgirio mūšį atvedė keturiasdešimt pulkų. Visi naudojo raudonas vėliavas. Ant trisdešimties buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju ant balto, kartais – juodo, kitur – bėro arba obuolmušio žirgo. O ant dešimties vėliavų buvo išsiuvinėti ženklai, kuriuos dabar vadiname Gediminaičių stulpais. Vėliavos, pasak kronikininko, vadintos žemių ir kunigaikščių vardais. Ankstyviausias piešinys, vaizduojantis lietuvių vėliavą, buvo aptiktas 1443 m. baigtoje rašyti „Husitų karo istorijoje“. Iliustracijos autorius – Dieboldas Lauberas iš Hagenau. Tai kol kas vienintelis originalus XV a. pirmosios pusės šaltinis, kuriame pavaizduota Lietuvos kunigaikščio vėliava su raiteliu. Veikale vaizduojamas Lenkijos karaliaus Jogailos brolėno ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto atstovo, Žygimanto Kaributo atvykimas į Prahą 1422 metais.
       Viduramžiais valdovo ir valstybės sąvokos buvo labai glaudžiai susijusios. Tuo metu valstybės vėliavą reprezentavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio vėliava. Ji paprastai buvo raudona su baltu raiteliu viduryje, tai yra pakartojo pagrindines didžiojo kunigaikščio (valstybės) herbo spalvas ir figūras. Ši vėliava naudota per valdovų karūnavimo ir laidotuvių ceremonialą, jų atvykimo į Lietuvą metu, kelta per svarbias valstybės šventes.
Pirmasis 1578 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą aiškiai įvardijo ir apibūdino Aleksandras Gvaninis. Ji buvusi raudono kiniško šilko, keturių uodegų. Jos pagrindinėje pusėje, į dešinę nuo koto, po kunigaikščio karūna išsiuvinėtas baltas raitelis, o kitoje pusėje – saulės spindulių apsuptas švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi ant rankų atvaizdas. Kitose XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, arba valstybės, vėliavose dažniausiai vaizduotas baltas raitelis raudoname audekle.
       Nepaisant valstybingumo išbandymų, istorinė valstybės vėliava išliko lietuvių sąmonėje. 1905 m. Jonas Basanavičius siūlė ją pripažinti nacionaline Lietuvos vėliava, tačiau dėl raudonos spalvos sąsajų su revoliucija šios idėjos buvo atsisakyta. 1918 m. Lietuvos Taryba patvirtino trispalvę Lietuvos valstybės vėliavą, taip pat ir istorinę vėliavą, kurios vienoje pusėje buvo vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, o kitoje pusėje – Gediminaičių stulpai. Istorinę vėliavą naudojo Respublikos Prezidentas. Laikinojoje sostinėje Kaune ji plevėsavo virš Prezidento rūmų ir virš Karo muziejaus.
       Atsižvelgęs į šios vėliavos svarbą, kelių šimtų metų istoriją, Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. liepos 8 d. pakeitė įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ ir į jį įrašė senąją vėliavą – raudoną su baltu raiteliu. Ją pavadino, kad nesipainiotų su Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorine vėliava. Lietuvos valstybės istorinės vėliavos projektą ir etaloną Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2010 m. birželio 17 d.


Parengta pagal:
       Lietuvos heraldika, t. 1, (sud. Rimša Edmundas), Vilnius: Baltos lankos, 1998.
       Lietuvos heraldika (sud. Rimša Edmundas), Vilnius: Baltos lankos, 2008.
       Rimša Edmundas. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius: Versus aureus, 2004.