Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Lietuvos valstybės simboliai

Lietuvos valstybės herbo istorija

 

       „Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).“ Iš Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo.

 

       Herbas – tai skiriamasis valstybės, miesto, giminės, luomo ar kitos bendruomenės ženklas, simbolis. Herbai susiformavo ankstyvaisiais viduramžiais kaip skiriamieji ženklai kovos lauke, o visuotinai žinomą formą įgijo riterių turnyruose.
       Lietuvoje pirmieji kilmingųjų asmenų ir žemių herbai atsirado XIV a. pabaigoje. Lietuvos valstybės herbas, vadinamas Vyčiu, yra vienas iš nedaugelio herbų, kurio simbolika buvo perimta iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Manoma, kad pirmasis save ant žirgo galėjo pavaizduoti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, bet jo antspaudas, buvęs prikabintas prie 1366 m. sutarties su Lenkija, neišliko. Lietuvoje pirmasis raitelį pavaizdavo skyde ir taip jam suteikė herbo rangą Kernavės kunigaikštis, Jogailos brolis Vygantas 1388 m. Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties didžiuoju kunigaikščiu tapęs Jogaila ir jo broliai turėjo net po kelis raitelio tipo portretinius antspaudus. Kurį laiką nebuvo nusistovėjusi raitelio jojimo kryptis, žirgo judesys, antspaude vaizduojamo raitelio rankose laikomas ginklas. 1386 m. Lenkijos karaliumi tapusiam Jogailai buvo pagamintas naujas herbinis spaudas, kurio pirmajame lauke buvo pavaizduotas Lenkiją simbolizavęs erelis, o antrajame – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę simbolizavęs raitelis su ietimi ir dvigubu kryžiumi skyde. 
       Nuo XIV a. pabaigos prasideda Vyčio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo – istorija. Būtent didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais (1392–1430 m.) raitelis tapo visos jo sukurtos didžiulės valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – herbu. XV a. pradžioje sukurtame didžiojo kunigaikščio Vytauto majestotiniame antspaude vaizduojamas valdovas, apsuptas jam priklausančių žemių herbų, vienoje rankoje laikantis kunigaikščio valdžią simbolizuojantį kalaviją, kitoje iškėlęs skydą su raiteliu, simbolizuojantį valdomą Lietuvos valstybę. XV a. pradžioje nusistovėjo herbo spalvos ir kompozicija. Herbui buvo panaudoti du metalai (auksas ir sidabras) ir dvi svarbiausios viduramžių herbų spalvos – raudona ir mėlyna. Raudona tuomet reiškė materialiąsias, arba žemiškąsias, vertybes: gyvybę, drąsą, kraują, mėlyna – dvasines, arba dangiškąsias, vertybes: dangų, dieviškąją išmintį, protą.
       Po 1569 m. Liublino unijos, kai susikūrė bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė, dar vadinta Abiejų Tautų Respublika, oficialiai buvo patvirtintas jungtinis naujos valstybės herbas: keturių laukų skyde buvo įstrižai pakartoti abiejų šalių simboliai – Erelis ir Vytis. XVI a. viduryje lenkų heraldika Lietuvos herbui suteikė „Pogoń, Pogonia, Pogończyk“ vardą. Ieškodamas šiam terminui lietuviško atitikmens, Konstantinas Sirvydas XVII a. nurodė dvi jo reikšmes: „waykitoias“ (jei kalbama apie asmenį) ir „waykimas“ (jei kalbama apie veiksmą). XIX a. Lietuvos herbas buvo pavadintas Vytimi. Manoma, kad žodį „vytis“ XIX a. viduryje sukūrė Simonas Daukantas, tačiau šiuo žodžiu jis apibūdino ne herbą, o jame vaizduojamą raitelį. Vytimi Lietuvos herbą bene pirmasis pavadino Mikalojus Akelaitis 1884 m. laikraštyje „Aušra“. Iš pradžių herbas vadintas Vytimi, o nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio – Vyčiu. Lietuvos herbas, reprezentavęs valstybę daugiau negu keturis šimtmečius, buvo panaikintas 1795 m., kai Lietuva ilgesniam negu 100 metų laikotarpiui pateko į Rusijos imperijos valdžią. Tačiau istorinis raitelis neišnyko. 1845 m. Rusijos imperatorius Nikolajus I jį patvirtino Vilniaus gubernijos herbu; tiesa, vietoj dvigubo kryžiaus raitelio skyde buvo pavaizduotas aštuonių galų (stačiatikių) kryžius. Pirmojo pasaulinio karo metu, žlugus Rusijos imperijai, Lietuva 1918 m. vasario 16 d. paskelbė valstybės atkūrimo aktą. Istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitelis tapo Lietuvos Respublikos herbu. Pirmuosius herbo projektus sukūrė Tadas Daugirdas ir Antanas Žmuidzinavičius, taip pat buvo naudojami Adomo Varno, Adomo Galdiko, Juozo Zikaro ir kitų dailininkų nupiešti herbai. Labiausiai paplito A. Žmuidzinavičiaus romantizuota herbo versija. Oficialiai naudotų herbo etalonų įvairovė vertė ieškoti naujos, visiems priimtinos herbo etalono versijos. Šis darbas buvo pavestas 1929–1934 m. veikusiai specialiai Komisijai valstybės herbui nustatyti. Naujojo herbo projektą sukūrė dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Nors jo herbo versija buvo labiausiai istoriškai pagrįsta, tačiau oficialiai taip ir nebuvo patvirtinta.
       1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, ne tik nutrūko tolesnė valstybės heraldikos raida, bet ir buvo uždrausti visi valstybingumo simboliai. Už jų naudojimą iki pat Atgimimo buvo taikomos griežtos bausmės. Nepaisant to, nepriklausomos Lietuvos valstybės simboliai nedingo iš viešojo gyvenimo, jie buvo naudojami pogrindinėje laisvės kovotojų spaudoje, juos naudojo antisovietinių organizacijų nariai ir pavieniai gyventojai rezistencijai reikšti.
       Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą (Nr. I–12)  ir tą pačią dieną įstatymu Dėl valstybės pavadinimo ir herbo (Nr. I–11) įteisino Lietuvos valstybės istorinį herbą – Vytį. Įdomu pažymėti, kad Lietuvos valstybės herbas buvo įteisintas anksčiau, negu buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. 1990 m. kovo 20 d. buvo patvirtinta pirmojo po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos valstybės herbo kompozicija, kurios pagrindu pasirinktas skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 m. Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdas, 1990 m. balandžio 9 d. buvo nustatytos herbo spalvos. Spalvos perimtos iš 1934 m. kurto herbo. Spalviniame herbo etalone, kurį 1990 m. gegužės 17 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, herbo ir raitelio skydai purpuriniai. Šis herbas tapo pereinamojo laikotarpio simboliu, pabrėžusiu, kad Lietuvos valstybė yra prieškarinių tradicijų tęsėja. Tuo pat metu Lietuvos heraldikos komisija buvo įpareigota parengti patikslintą herbo variantą, pagrįstą istorijos ir ikonografijos šaltiniais. 1991 m. rugsėjo 4 d. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Heraldikos komisijos aprobuotą antrąjį herbo variantą; jis naudojamas iki šiol.


Parengta pagal:
       Galkus Juozas. Lietuvos Vytis, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009.
       Lietuvos heraldika, t. 1, (sud. Rimša Edmundas), Vilnius: Baltos lankos, 1998.
       Lietuvos heraldika (sud. Rimša Edmundas), Vilnius: Baltos lankos, 2008.
       Rimša Edmundas. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius: Versus aureus, 2004.