Seimo nariai kviečia plačiau diskutuoti apie Lietuvos požiūrį į ES ateitį

2017 m. lapkričio 13 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) aktyviai įsitraukė į diskusijas apie Europos Sąjungos ateitį ir Lietuvos tikslus bei poreikius šią ateitį pasitinkant. Siekdamas išsamesnių ir gilesnių diskusijų, Seimo Europos reikalų komitetas kartu su Seimo Užsienio reikalų komitetu (URK) sudarė bendrą darbo grupę, kuri parengė kelias nuomones šiai diskusijai.

Keturi Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams atstovaujantys Seimo nariai – ERK pirmininkas Gediminas Kirkilas, ERK pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius, URK pirmininkas Juozas Bernatonis ir URK pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis parengė diskusijoms skirtą dokumentą „Dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos perspektyvų klausimu“ ir tikisi, kad jis pradės plačią diskusiją apie tai, kaip Lietuva mato ES ateitį ir savo vietą joje.

Seimo narių parengtame dokumente teigiama, jog diskusijoje dėl ES ateities visų pirma turi būti identifikuoti svarbiausi Lietuvos nacionaliniai interesai. Diskusinio dokumento autoriai svarbiausiais Lietuvos nacionaliniais klausimais Europos Sąjungos atžvilgiu laiko Lietuvos geopolitinio saugumo ir spartesnio Lietuvos žmonių ekonominės-socialinės gerovės stiprinimo poreikius. „Lietuvai yra svarbu, kad Europos Sąjunga neliktų vien tik biurokratinė ekonominė bendroji rinka, bet nuosekliai stiprėtų ir būtų pajėgi efektyviai įgyvendinti jai šalių narių patikėtas užduotis.“

Dokumente išskiriami svarbiausi ilgalaikiai ES iššūkiai, į kuriuos, dokumento autorių nuomone, Lietuva privalo turėti atsakymus: tai ES tolesnės konsolidacijos iššūkis, ES galių plėtros į naujas politikos sritis iššūkis, ES resursų atitikimo jos galioms iššūkis, ES šalių ekonominio-socialinio išsivystymo konvergencijos iššūkis, globalaus konkurencingumo iššūkis „Europos modeliui“, ES ilgalaikės politikos Rusijos atžvilgiu iššūkis, Rytų Partnerystės svarba ir Centrinės Europos vaidmuo, potencialiai milžiniškos migracijos srautai iš Afrikos ir Vidurio Rytų, taip pat iššūkiai europietiškam solidarumui. Dokumente taip pat pateikiama nuomonė, kokios pozicijos turėtų laikytis Lietuva Europos Sąjungai sprendžiant šiuos klausimus.

ERK ir URK nario Audroniaus Ažubalio ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Lauryno Kasčiūno parengtame dokumente „Dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos perspektyvos klausimu“ taip pat pažymima, kad „Lietuvos pozicija ES ateities klausimu turi būti grindžiama aiškiu jos nacionalinių interesų supratimu.“ Dokumente autoriai siūlo į Europos integracijos procesą žvelgti „vadovaujantis šiais principais – kiekviena valstybė narė yra suinteresuota savo vidaus politikos nuostatas paversti europiniu standartu ar modeliu. Kitaip tariant, kiekviena valstybė siekia savo vidaus politikos nuostatas padaryti ES integracijos darbotvarkės dalimi, jas „europizuoti“. Būtent tokiame interesų „ringe“ ir vyksta Europos integracija. Todėl tolesnė integracija priklausys nuo didžiausią struktūrinę galią turinčių ES valstybių narių interesų ir ES viduje besiformuojančių koalicijų.“ Dokumente nurodoma, kad „kitą pamatinį iššūkį ES šiandien formuoja tai, jog vis daugiau valstybių narių visuomenių skeptiškai vertina esamos būklės ES.“ Pažymima, kad „Lietuvai ypač aktuali ES integracija gynybos ir saugumo srityje.“

Seimo nariai A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas pasisako dėl Europos Sąjungos biudžeto efektyvaus panaudojimo, saugumo iššūkių, „Briuseliui“ suteiktų galių neišnaudojimo ir šių struktūrų efektyvinimo, multikultūralizmo politikos ir socialinių problemų, dėl kai kurių Europos Sąjungos užsienio politikos aspektų, ES šalių solidarumo.

Dokumento autoriai taip pat pateikia Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos reformos atžvilgiu formavimo pagrindinius principus.

ERK narės Aušros Maldeikienės parengtame dokumente „Tautos įgalinimo Europos Sąjungos ateities klausimu alternatyvusis pranešimas“ nurodoma, kad „Lietuva iki šiol neturi vizijos ir atsakymo į klausimą, ką ji veikia ES. Diskusija apie šią viziją yra labai reikalinga ir savalaikė, nes ES išgyvena egzistencinę krizę. Ši krizė pasireiškia tikėjimu, jog savieigai palikta ES valstybių integracija duos rezultatus ir kad problemos išsispręs savaime.“ Dokumento autorė įvardija ES problemas, bei kviečia „atsisakyti pernelyg statiško, realistinėmis prielaidomis neparemto <...> tolesnės ES konsolidacijos vertinimo <...>, taip pat aiškiai apibrėžti ir įvertinti valstybių narių, o ypač – jų grupių ar koalicijų interesus bei su tolesne ES raida susijusius lūkesčius, ir tik tuomet daryti <...> išvadas apie tai, su kokiais iššūkiais tiek ES, tiek Lietuva realiai gali susidurti ateityje ir kokios strategijos turi būti pasirinktos šiems iššūkiams įveikti.“

Seimo narės A. Maldeikienės parengtame dokumente pateikiami siūlymai ir dėl trumpojo laikotarpio sprendimų, pirmiausiai apimančių saugumo ir stabilumo klausimus, ir dėl vidutinio bei ilgojo laikotarpio sprendimų Europai, pažymint, kad „būtina ieškoti būdų, jog valstybių narių piliečių balsas būtų išgirstas, ieškoti naujų diskusijų ir sprendimų priėmimo formatų ir visuomenės įgalinimo formų.“

Dokumentai parengti reaguojant į Europos Komisijos š. m. kovo 1 d. paskelbtą Baltąją knygą dėl Europos Sąjungos ateities ir 2017 m. balandžio–liepos mėn. paskelbtus penkis diskusijoms skirtus dokumentus dėl tolimesnės Europos Sąjungos raidos atskirose srityse.

Su dokumentais galima susipažinti čia.

 

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Elzė Kolelė, tel. (8 5) 239 6761, el. p. elze.kolele@lrs.lt

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2017-11-13
   Asta Markevičienė