Apie ESBO Parlamentinę Asamblėją

 

ESBO Parlamentinė Asamblėja

 

ESBO Parlamentinė Asamblėja yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė dimensija, kurios 56 šalys-narės geografiškai išsidėsto nuo Vankuverio iki Vladivostoko.

Pirminis 320 narių Asamblėjos tikslas yra sukurti platformą tarpparlamentiniam dialogui, kas yra bendrų pastangų įveikti demokratijos iššūkius visoje ESBO teritorijoje, svarbus aspektas.

Pagal Jungtinių Tautų Chartijos VIII skyrių, ESBO pripažįstama kaip regioninė organizacija ir veikia kaip pirminis išankstinio įspėjimo, konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir po-konfliktinio atstatymo instrumentas. 1990 metais Paryžiaus viršūnių susitikime buvo įkurta Parlamentinė Asamblėja tikslu labiau įtraukti nacionalinius parlamentus į ESBO veiklą. Be šio, organizacija siekia ir kitų tikslų, kurie išdėstyti Asamblėjos veiklos nuostatų preambulėje:

  • Vertinti, kaip šalys-narės įgyvendina ESBO tikslus;

  • Svarstyti klausimus, iškeltus ESBO Ministrų tarybos ar ESBO valstybių vadovų susitikimuose;

  • Sukurti ir įgyvendinti konfliktų prevencijos ir sprendimo mechanizmus;

  • Remti ESBO šalių-narių demokratinių institucijų stiprinimą ir konsolidavimą;

  • Prisidėti prie ESBO institucijų struktūrų vystymo ir tarpusavio bendradarbiavimo.

     

Šių tikslų ESBO Parlamentinė Asamblėja siekia panaudodama įvairias priemones: kiekvienais metais Metinės (vasaros) sesijos metu yra priimama Galutinė deklaracija (Final Declaration) ir visa eilė nutarimų bei rekomendacijų.

 

ESBO Parlamentinė Asamblėja savo veiklą vykdo ir per tris pagrindinius komitetus:

  • Politinių reikalų ir Saugumo;

  • Ekonomikos reikalų, technologijų ir aplinkos apsaugos;

  • Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitetuose.

Nuo 1993 metų ESBO Parlamentinė Asamblėja vaidina svarbų vaidmenį atlikdama rinkimų stebėjimo misijas ESBO regione. 1997 metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp ESBO Parlamentinės Asamblėjos ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR), kuri apibrėžė šių dviejų ESBO institucijų konkrečias funkcijas rinkimų stebėjimo misijose:

  • ESBO Parlamentinės Asamblėjos funkcija yra nusiųsti į rinkimų šalį parlamentarus, kaip trumpalaikius stebėtojus bei paskirti politinius lyderius ESBO stebėjimo misijoms.
  • ODIHR yra atsakingas už Poreikių įvertinimo misijas (Needs Assessment Missions), ilgalaikių stebėjimų organizavimą ir ESBO koordinacinio biuro įkūrimą. Ilgalaikiai stebėtojai į rinkimų šalis yra siunčiami kelios savaitės iki rinkimų, kad būtų tinkamai ir visapusiškai įvertinta pasiruošimo rinkimams aplinka. 

 

Prezidentas

 

Asamblėjai vadovauja Prezidentas, renkamas kiekvienais metais Metinės sesijos metu. Tarp sesijų darbui vadovauja Biuras ir Nuolatinis komitetas. Asamblėja taip pat renka Iždininką, kuris parengia metinį organizacijos biudžetą. Jam pagalbą teikia Generalinis sekretorius, taip pat renkamas Asamblėjos, kuris atsako už Tarptautinio sekretoriato darbą. Tarptautinio sekretoriato būstinė yra Kopenhagoje, Danijoje (http://www.oscepa.org/Organization). 

 

Biuras

 

Biurą sudaro Prezidentas, devyni viceprezidentai, iždininkas, trijų pagrindinių komitetų pareigūnai ir Garbės prezidentas. Biuras privalo užtikrinti, kad būtų vykdomi Nuolatinio komiteto priimti sprendimai. 

 

Nuolatinis komitetas

 

                      Nuolatinį komitetą sudaro Nacionalinių delegacijų vadovai ir Biuro nariai. Nuolatinis komitetas kartu su Biuru organizuoja Asamblėjos darbą tarp sesijų ir užtikrina efektyvų Asamblėjos darbą.

 

                      ESBO Parlamentinė asamblėja vieną kartą metuose renkasi į Metinę sesiją, kuri tradiciškai vyksta pirmoje liepos mėnesio dekadoje ir trunka ne daugiau kaip penkias dienas. Sesijos datos, trukmė ir vieta paskelbiami prieš pusmetį.

                      Taip pat per pirmuosius du metų mėnesius Asamblėja renkasi į Žiemos sesiją, kuri trunka ne daugiau kaip tris dienas. Jei Nuolatinis komitetas nenusprendžia kitaip, Žiemos sesija paprastai vyksta Vienoje.

                      Vieną kartą metuose Asamblėja renkasi į Rudens posėdžius, kurie trunka ne daugiau kaip tris dienas. Rudens posėdžių metu be įprastų posėdžių taip pat vyksta ir Specialiosios konferencijos. Rudens posėdžiai vyksta vienoje iš ESBO narių ar partnerių šalių.

 

1991 m. Lietuva įstojo į ESBO ir į ESBO Parlamentinę asamblėją.

2009 m. birželio 29 - liepos 3 dienomis ESBO Parlamentinės asamblėjos Vasaros sesija vyko Vilniuje, Seimo rūmuose.

2011 m. Lietuva pirmininkavo ESBO. Lietuva buvo pirmoji Baltijos valstybė, pirmininkavusi ESBO.

 

Delegacijos sekretorė

Kristina Gražytė, tel. +370 5 2396226; faks. +370 5 2396339; el.p.: kristina.grazyte@lrs.lt