Apie Tarpparlamentinę Sąjungą

 

Tarpparlamentinė Sąjunga  yra nepriklausomų valstybių parlamentų organizacija. Ji įkurta 1889 metais ir tapo pirmuoju nuolatinai veikiančiu daugiašaliu politinių derybų forumu. Ilgainiui ši organizacija pasikeitė iš individualių parlamentų atstovų susirinkimo į pasaulinę parlamentų organizaciją. Tarpparlamentinė Sąjunga yra įstatymų leidėjų parlamentinės diplomatijos dialogo centras, kuriame atstovaujami pagrindiniai pasaulio politiniai mokymai. Jame yra puiki galimybė stebėti politinių požiūrių raidą pasaulyje, kuri užtikrina demokratijos stabilumą.

Ši Sąjunga skatina bendradarbiavimą, patirties pasikeitimą tarp parlamentų, iškelia tarptautinės svarbos klausimus ir išreiškia savo požiūrį į galimus problemų sprendimus.

Pagrindinės Tarpparlamentinės Sąjungos veiklos kryptys:

  • Atstovaujamosios demokratijos gynimas ir rėmimas;
  • Tarptautinės taikos ir saugumo skatinimas;
  • Ekonominė bei socialinė plėtra ir aplinkos apsauga;
  • Žmogaus teisės ir tarptautinė humanitarinė teisė;
  • Moterų dalyvavimas politinėje veikloje;
  • Švietimas, mokslas, kultūra.

Sąjunga palaiko Jungtinių Tautų pastangas, bendradarbiauja su regioninėmis tarpparlamentinėmis organizacijomis taip pat su tarptautinėmis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 

 

 

IPU struktūra

 

IPU Asamblėja

 

Tarpparlamentinės Sąjungos asamblėjos rengiamos du kartus per metus: pavasarį Asamblėja yra rengiama kurioje nors pasaulio valstybėje, o rudenį ji vyksta Šveicarijos Konfederacijoje, Ženevoje.

Tarpparlamentinė Sąjunga priima rezoliucijas, kurios  atspindi IPU poziciją visuotinės reikšmės klausimais. Rezoliucijų projektus rengia ir svarsto trys nuolatiniai komitetai:

1) Tarptautinės taikos ir saugumo;

2) Tvarios plėtros, finansų ir prekybos;

3) Demokratijos ir žmogaus teisių.

 

Valdančioji Taryba

 

Valdančioji Taryba formuoja IPU  veiklos kryptį ir išreiškia jos požiūrį įvairiais klausimais. Ji sudaro metinę programą ir biudžetą, sprendžia IPU narių priėmimo ir narystės sustabdymo klausimus. Į Valdančiąją Tarybą įeina po tris kiekvienos šalies parlamento atstovus, paprastai atstovaujančius skirtingas politines partijas.

 

Vykdomasis komitetas

 

Vykdomąjį komitetą sudaro IPU prezidentas, 15 narių ir moterų komiteto pirmininkė. Vykdomasis komitetas prižiūri IPU administravimą, pataria Valdančiajai Tarybai ir kontroliuoja sekretoriatą. 15 narių ketveriems metams renka Valdančioji Taryba. Sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius, kurį skiria Valdančioji Taryba.

 

Be Tarpparlamentinės Sąjungos asamblėjų IPU taip pat organizuoja specializuotas pasaulines ar regionines konferencijas ir seminarus žmogaus teisių, gamtos apsaugos, globalizacijos, regioninio bendradarbiavimo, kultūrinių ryšių ir kt. klausimais.

 

Šiuo metu Sąjungos nariais yra 159 šalių parlamentai, o 9 regioninės parlamentinės asociacijos yra asocijuotos IPU narės. Dauguma narių priklauso vienai iš šešių IPU veikiančių geopolitinių grupių: 1) Afrikos; 2) Arabų šalių; 3) Azijos-Ramiojo vandenyno; 4) Eurazijos; 5) Lotynų Amerikos; 6) “12+”. Lietuva priklauso pastarajai (http://www.ipu.org/strct-e/geopol.htm).

 

Lietuvos Respublikos Seimas Tarpparlamentinės Sąjungos nare buvo nuo 1923 iki 1928 metų. Atkūrus nepriklausomybę, atnaujino narystę 1991 metais. 2008 m. buvo suformuota Lietuvos delegacija Tarpparlamentinėje Sąjungoje, kurią sudaro trys pagrindiniai nariai. Pagal IPU nuostatų reikalavimus, delegaciją privalo sudaryti abiejų lyčių atstovai. 

 

 

Delegacijos sekretorė

Laura Šumskienė, tel. +370 5 2396493; faks.+370 5 2396339; el.p.laura.sumskiene@lrs.lt