Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

2017 m. kovo 1 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

 

Kovo 1 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir Kultūros paveldo departamento (KPD) vadove Diana Varnaite.

Susitikimo metu aptarta žydų paveldo būklė ir tvarkybos darbai, išsakytas pasiūlymas planuojant 2018 metų biudžetą numatyti atskirą programą žydų paveldo tvarkymui šalyje. Šiuo metu atskira programa yra šalies bažnyčių išsaugojimui.

„Mes manytumėme, kad būtų tikslinga didinti finansavimą. Išsakėme Seimo Pirmininkui lūkesčius, kad vertėtų mums visiems kartu, su Kultūros ministerijos vadovybe padiskutuoti apie atskirą eilutę žydų paveldui, nes tai objektai, kuriais mes turėtumėme didžiuotis kaip mūsų palikimu ir kurie darytų mūsų regionus patrauklesnius, pritrauktų turistų“, –  sakė D. Varnaitė.

Pasak jos, sprendimas su aiškia tvarkybos darbams skiriama suma palengvintų bendravimą tarp vykdomosios valdžios ir tų, kam rūpi paveldo išsaugojimas.

„Mums svarbu, kad Lietuvoje paveldui būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į turinio pritaikymą jame. Turime kalbėti ne tik apie paveldo restauravimą, bet ir apie jo pritaikymą švietimo, visuomenės, kultūros reikmėms, todėl atskirų programų buvimas aiškiai deklaruotų valstybės prioritetus“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Pasak D.Varnaitės, šiuo metu Lietuvoje yra iki 10 buvusių žydų maldos namų, kurie yra itin prastos ar avarinės būklės, dalį jų rengiamasi restauruoti ar jau restauruojama iš paveldotvarkos ir įvairių užsienio fondų programų.

 

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

 

 

Visoms paveldotvarkos programoms šiemet skirta 4,1 mln. eurų. Už juos šiuo metu tvarkomas ne tik visas Lietuvos kultūros paveldas, skiriamos kompensacijos, bet ir tvarkomos Alytaus, Žiežmarių, Vilniuje esančios Choralinė ir Gėlių gatvės sinagogos. Pasak departamento vadovės, paveldotvarkos programai, lyginant su kitomis šalimis, skiriamų lėšų nėra daug, todėl būtų tikslinga kalbėti apie atskiras programas ir jų finansavimą.

Žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky sakė, kad itin svarbus ir regiono bendruomenių, savivaldybių nusiteikimas išsaugoti buvusį žydų religinį turtą, kuris negali būti atskiriamas nuo Lietuvos paveldo.

„Pietų Lietuvoje neliko nė vieno žydo, Suvalkijoje, Dzūkijoje nėra žydų bendruomenių, tai visas mūsų kultūrinio turto, paveldo išsaugojimas gula ant vietinės valdžios pečių. Paveldas – darbas, reikalaujantis kasdieninių pastangų“, – sakė ji.

 

Informaciją parengė

Dalia Vencevičienė

Seimo Pirmininko vyresnioji patarėja

Tel. (8 5)  239 6016, mob. 8 698 42 071

El. p. dalia.venceviciene@lrs.lt

 

   Naujausi pakeitimai - 2017-03-01
   Eglė Saulė Trembo