Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: reforma turi užtikrinti aukštojo mokslo kokybę

2017 m. birželio 2 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Šiandien, birželio 2 d., Seimo Pirmininkas susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi Alfonsu Daniūnu, Kauno technologijos universiteto rektoriumi Petru Baršausku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi Remigijumi Žaliūnu, su kuriais aptarė auštojo mokslo reformą šalyje.

Pasak Seimo Pirmininko, dabartinė situacija Lietuvos aukštajame moksle netenkina daugelio – akademinės bendruomenės narių, visuomenės ir verslo.

„Prastėjanti demografinė situacija, ribotos valstybės finansinės galimybės, mažas tarptautinis konkurencingumas, maži dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, studijų programų ir mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos fragmentacija, ribotas verslo įsitraukimas į mokslinius tyrimus ir inovacijas – tai tik dalis problemų, kurioms spręsti reikalingi neatidėlioti veiksmai. Lietuva turi ieškoti būdų, kaip dabartines lėšas paskirstyti efektyviau ir paskatinti mokslo ir studijų sistemos kokybės, atitikties visuomenės poreikiams ir tarptautinio konkurencingumo augimą“, – sakė parlamento vadovas.

V. Pranckiečio teigimu, pasiekti šiuos tikslus galima taikant kompleksines priemones. „Klaidinga kalbėti, kad visas problemas išspręs aukštųjų mokyklų tinklo reforma. Pirmiausia reikia peržiūrėti studijų programas, jas stambinti, naikinti besidubliuojančias. Būtina konsoliduoti, išgryninti ir įveiklinti mokslinių tyrimų potencialą“, – sakė jis.

Pasak Seimo Pirmininko, taip pat svarbu keisti aukštojo mokslo finansavimo modelį. „Įsipareigojome, kad nuo 2018 metų bakalauro studijos bus nemokamos. Planuose ir didesnė socialinė parama studentams, kad jie labiau koncentruotųsi ties studijomis, o ne rūpintųsi išgyvenimu dirbdami nekvalifikuotus darbus. Valstybė aukštąsias mokyklas finansuos sutarčių pagrindu: valstybės lėšos bus skiriamos pagal pasiektus rezultatus“, – teigė V. Pranckietis.

Pirmininko nuomone, būtina peržiūrėti ir universiteto valdymo struktūrą – senato, tarybų funkcijas, didesnę atsakomybę ir įgaliojimus grąžinant senatams, akademinėms bendruomenėms.

„Universitetų tinklo optimizavimas yra tik vienas iš instrumentų ir universitetų jungimas negali būti vykdomas tik kaip planas. Iniciatyvos turi kilti drauge, besikalbant akademinei bendruomenei, Seimui ir Vyriausybei. Turime išgirsti visų nuomonę ir parengti tinkamiausią modelį, kuris maksimaliai atitiktų lūkesčius“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų, 12 valstybinių kolegijų ir 12 valstybinių mokslinių tyrimų institutų. Lietuva kaip maža valstybė su taip išskaidytu intelektiniu potencialu nėra konkurencinga tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje. Siekdamos didinti šalies aukštojo mokslo bei mokslinių tyrimų konkurencingumą mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo kelią pastaruoju metu pasirinko ne viena Europos valstybė. Įveikti fragmentaciją, konsoliduoti Lietuvos mokslinį potencialą ir optimizuoti mokslo ir studijų institucijų tinklą Lietuvai ne kartą rekomendavo įvairios tarptautinės organizacijos. Šį potencialą įžvelgia ir akademinės bendruomenės.

 

Dalia Vencevičienė

Seimo Pirmininko vyresnioji patarėja

Tel. (8 5) 239 6016, mob. 8 698 42 071

El. p. dalia.venceviciene@lrs.lt

   Naujausi pakeitimai - 2017-06-02
   Rimas Rudaitis