Biografija

 

Gimiau 1954 m. vasario 10–ąją ir užaugau Žemaitijoje, Varniuose, gražiame ir Lietuvos istorijai reikšmingame miestelyje. Tėvai buvo žemės ūkio specialistai.

Šeimoje užaugome keturi vaikai – trys seserys ir brolis.  Iš mūsų, vaikų, tėvai  reikalavo atsakingumo, pareigingumo, teisingumo suvokimo ir meilės Lietuvai. Tai suprantama, nes tiek mamos, tiek tėčio tėvai ir artimieji buvo nukentėję nuo sovietinio režimo – mamos giminaičiai buvo išvežti į Sibirą, tėtės už pasipriešinimą okupaciniam režimui ir Lietuvos laisvės siekimą – nužudyti.

Vaikystėje svajojau, kad užaugusi būsiu chirurge, tačiau baigdama vidurinę mokyklą, nusprendžiau – noriu būti teisininke. Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigiau 1976–aisiais. Studijų metais ištekėjau, mums su vyru gimė vyriausioji dukra Ina, tačiau tai nesutrukdė sėkmingai baigti mokslų. 1978 metais gimė antroji dukra Rita, 1985 m. – trečioji Rūta.

Santuokoje su vyru gyvenome beveik 43 metus ( 2017 m. vyras mirė). Visos dukros įgijo aukštąjį išsilavinimą, dirba paslaugų sferoje. Dvi vyriausios mus jau pradžiugino keturiais anūkais.

Visada mėgau gamtą, žemę. Mėgstu būti miške, grybauti. Pastaruoju metu trūksta laiko žvejybai, nors jaunystėje labai patikdavo pasėdėti ant ežero ar upės kranto, įmerkus į vandenį meškerę. Mėgstu keliauti ir, nors aplankiau daugybę šalių, gražiausia iš visų man – Lietuva. Tik kartais atrodo, kad, per darbus ir įsipareigojimus, nebeužteks laiko pamatyti ir aplankyti visas jos nuostabias vietas.

Na, o daugiausia laisvo laiko skiriu savo daržui, šiltnamiams, turiu vištas dedekles šeimą palepinu naminiais kiaušiniais.

Darboviečių sąrašas – ne itin spalvingas, nes toks jau mano charakteris – visada mėgau nuoseklumą ir pastovumą. Pirmoji darbovietė – buvęs Vilniaus inžinerinis institutas, kur dirbau nuo 1976 m. juriste ir dėsčiau studentams darbo bei ūkinę teisę. Nuo 1979 m. iki 1986 m. dirbau juriste Vilniaus gamybinėje dujofikacijos valdyboje ir tęsiau pedagoginę veiklą tuometinio Komunalinio ūkio ministerijos Kvalifikacijos kėlimo institute. 1986-aisiais buvau pakviesta dirbti Organizacinio skyriaus vedėja tuometiniame Vilniaus miesto Tarybų rajono vykdomajame komitete.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tapau pirmosios nepriklausomos Vilniaus miesto tarybos sekretoriato konsultante-sekretore, o nuo 1995 m. iki 2010 m. dirbau žmogaus ir vaiko teisių gynimo institucijose: iš pradžių Seimo kontrolierių įstaigoje Seimo kontrolierės patarėja, vėliau -  Seimo kontroliere, o po kurio laiko – Vaiko teisių apsaugos kontroliere. Darbas abiejose institucijose man labai patiko ir teikė didžiulį malonumą, nes galėjau padėti paprastam žmogui nepaskęsti biurokratijos liūne, kovoti prieš valdininkų piktnaudžiavimą tarnyba. Tačiau dirbdamas tokį darbą niekada nebūsi geras visiems: jei išspręsi žmogaus problemą – neįtiksi pareigūnui, kuris pažeidė žmogaus ar vaiko teises. Jei žmogui mėginsi įrodyti, kad jis neteisus – vėl liksi kaltas. Tad tuo laikotarpiu įsigijau daug priešų, tačiau žmonių dėkingumas ar vaiko šypsena būdavo didžiausiu atlygiu už pasiektą tiesą.

Vis dėlto, mano darbas neliko nepastebėtas ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje: buvau Europos žmogaus teisių gynėjų instituto valdybos nare nuo 2005 m. iki 2013 m.(iki išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo nare), Lietuvos nacionalinės UNICEF valdybos nare (tris kadencijas). O aukščiausias įvertinimas 2009-aisiais buvau išrinkta Europos vaiko teisių gynėjų tinklo pirmininke (pagal nustatyta tvarką kadencija baigėsi kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigomis).

Dvejus metus dirbau lektore Lietuvos edukologijos universitete, dėsčiau teisinius dalykus būsimiems socialiniams pedagogams ir socialiniams darbuotojams. Rašiau knygas, mokslinius straipsnius ir stengiausi įveikti mokslininkams keliamus reikalavimus. Turėjau tikslą – norėjau parašyti disertaciją, rinkau reikiamą medžiagą. Mano giliu įsitikinimu, tiek vaikams, tiek pedagogams labai trūksta teisinių žinių, dėl ko mokyklose dažnai kyla visiškai nereikalingų konfliktų ir nesusipratimų, tokia buvo mano darbo tema, tačiau nespėjau, nes buvau išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.

Nuo 2012 metų lapkričio 16 dienos esu Lietuvos Respublikos Seimo narė (iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija). Priklausau LSDP frakcijai. Lietuvos Respublikos Seimo XI kadencijoje (2012-2016) vadovavau Konstitucijos komisijai bei Vaiko gerovės parlamentinei grupei, buvau Žmogaus teisių komiteto narė, dirbau ir kitose parlamentinėse grupėse.

Nuo 2014 m. iki 2016 m. buvau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministre. 2016 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkta daugiamandatėje apygardoje. Šią kadenciją dirbau Teisės ir teisėtvarkos komitete, nuo  2017-11-24 buvau paskirta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke. Taip pat dirbu Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje, Neįgaliųjų teisių komisijoje, esu Laikinosios Žemaičių bei Laikinosios Vaiko gerovės grupių pirmininkė, be to esu tarpparlamentinių grupių su Izraelio Valstybe, Vokietijos Federacine Respublika, Japonija, Lenkijos Respublika, , Azerbaidžano Respublika, Indijos Respublika, Gruzijos, Kazachstano Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Uzbekistano Respublika, Ukraina, Rusijos Federacija, Graikija, Irano Islamo Respublika narė bei Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika ir Rumunija grupių pirmininko pavaduotoja, Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje narė.

Mano veiklą galite paskaityti čia.