Balandžio 23 dieną įvykusiame Mišrios Seimo narių grupės susitikime su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene aptartos dvi pastaruoju metu ypač didelio visuomenės dėmesio sulaukusios sritys, kuriose numatytos esminės pertvarkos: vaiko teisių apsauga ir globos sistemos reforma bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas naujasis socialinis modelis.
Seimo narė Aurelijas Stancikienė klausė, ar 50 milijonų eurų Europos Sąjungos lėšų, kuriuos numatyta skirti globos įstaigų pertvarkymui, nebus eilinį kartą išleisti statyboms, vėl paliekant nuošalėje tuos, kurie skelbiami reformos tikslu – pačius vaikus? Ministrė A. Pabedinskienė pritarė vertinimui, kad 2007-13 metais neproporcingai daug ES lėšų buvo išleista vadinamiesiems “kietiesiems“ projektams, įvairioms statyboms ir rekonstrukcijoms, tačiau patikino, kad prioritetai yra pasikeitę ir šįkart pinigus numatoma skirti naujų socialinių paslaugų diegimui, pagalbai globėjams bei alternatyvios globos sistemos kūrimui.
Vytautas Matulevičius pastebėjo, kad dabartinė pertvarka primena vieną iš daugelio „vajų“, kuris gresia virsti beatodairišku vaikų namų naikinimu, ir klausė, ar neverta tobulinti jau egzistuojančių įstaigų darbą, užuot jas griovus. Atsakydama ministrė apibrėžė pertvarkos esmę – kuo daugiau vaikų turi augti ne globos įstaigose, iš kurių išeina nepasirengę savarankiškam gyvenimui, o šeimose, kur iš artimos aplinkos, natūraliai perimtų būtinus socialinius įgūdžius. „Šiuo metu dar neturime alternatyvios sistemos – daug kalbėta, mažai daryta. Kol neturime parengtų profesionalių globėjų ir kitų būtinų dalykų, pereinamuoju laikotarpiu egzistuos abi formos – ir institucinė globa, ir globa šeimose. Nereiktų gąsdinti įstaigų darbuotojų, kad jie liks be darbo – alternatyvioje sistemoje reikės daug socialinių paslaugų ir daug darbuotojų“, – teigė A. Pabedinskienė.
Povilas Urbšys teiravosi, kokiais kriterijais remiantis buvo atrinktos globos įstaigos, kurias pirmąsias palies reforma. „Buvo sakoma, kad bus pertvarkomos didžiosios, bet dabar matome, kad imamasi mažųjų“, – stebėjosi Seimo narys, minėdamas konkretų pavyzdį iš Panevėžio. Kaip paaiškino ministrės patarėja, globos įstaigos atrinktos laikantis trijų kriterijų: pirma – įtraukti visi kūdikių namai, nes tai iš esmės prasta vieta augti kūdikiui; antra – didžiausi valstybiniai ir savivaldybiniai globos centrai; trečia – vidutinio dydžio socialinės įstaigos, kurios, atsižvelgiant į konkretaus regiono poreikius, yra perteklinės. Ministrė A. Pabedinskienė pažymėjo, kad rengiant pertvarką bendradarbiauta su bendruomenėmis ir savivaldybėmis, kurios pateikė savo pasiūlymus.
Linas Balsys pasidalino nerimu, kad reformą ištiks nesėkmė, jei bus pasitenkinta keliais fragmentiškais sprendimais, užuot sprendus problemas kompleksiškai. „Būtina matyti ne tik globėjų šeimose augančius vaikus, bet ir tuos, kurie gyvena žemiau skurdo ribos augdami su savo tėvais. Jiems skiriama tik po 50 litų. Atsigręžkime ir į šiuos vaikus“, – ragino Seimo narys, pabrėždamas, kad prezidentės pasiūlymas padidinti paramą šeimose globojamiems vaikams nukreiptas tik į vieną mažą problemos dalelę. Pritardama, kad būtini kompleksiniai sprendimai, A. Pabedinskienė informavo, kad numatyta peržiūrėti visą finansavimo, susijusio su vaikais, sistemą, jau paruošti pasiūlymai dėl išmokų ir maitinimo vaikams iš skurstančių šeimų.
Pratęsdamas temą prof. Povilas Gylys priminė, kad liberalusis mąstymas išstūmė iš politinės darbotvarkės šeimos ekonomikos sąvoką. „O juk šeimos ekonomika yra esminė nacionalinės ekonomikos dalis, ne mažiau svarbi už garbinamą BVP. Būtina padėti vaikams, augantiems skurstančiose šeimose, ir vyriausybė turi atsigręžti į šeimos ekonomiką“, – ragino ekonomistas.
Aptariant socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatytą socialinį modelį, pagrįstą flexsicurity (angl. flexible – lankstus, security – saugumas) principu, kai darbo rinkos lankstumas derinamas su socialinio saugumo užtikrinimu, P. Gylys pabrėžė, kad sėkmė priklausys nuo to, ar šiuos dalykus pavyks subalansuoti. „Jeigu tik palengvinsime darbuotojo atleidimą – bus blogai. Tokiam darbuotojui turi būti paruošta valstybės „pagalvė“, kaip Skandinavijoje. Tačiau dabar, kaip suprantu, toje „pagalvėje“ nėra pakankamai plunksnų, t. y., lėšų. Jeigu balanso sukurti nepavyks, būsiu vienas aršiausių šio modelio kritikų, bet jei tą „pagalvę“ sugebėsim padėti – tai bus žingsnis į civilizuotesnį gyvenimą“, – sakė P. Gylys. Šiam požiūriui iš esmės pritarusi ministrė A. Pabedinskienė patikino, kad pertvarka bus ne „smūginė“, o vykdoma palaipsniui, numatant pereinamuosius laikotarpius.
Mišrios Seimo narių grupės referentė
Gražina Grabauskienė, 239 6246
