2015 m. birželio 4 d. Mišrios Seimo narių grupės atstovai
susitikime su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku aptarė aktualius
aplinkosaugos klausimus. Susitikime dalyvavo ir Aplinkos ministerijos Atliekų
departamento direktorius Dalius Krinickas bei Teritorijų planavimo skyriaus
vedėjas Rimantas Bėčius.
Seimo nariai išreiškė nerimą dėl teisės aktų pakeitimų, kuriuos
Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės
nutarimu patvirtinant kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne
miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, kurių skersmuo 1,3 m
aukštyje yra ne mažesnis nei 20 cm, o kaimo vietovėje – 30 cm. „Įsigaliojus tokiai tvarkai, vargu ar ilgai vadintume
Vilnių žaliausia Europos sostine. Tarkime, liepaitės Gedimino prospekte
neatitiktų šio kriterijaus – bet juk tai nereiškia, kad jų nereikia saugoti.
Privačių valdų savininkai galėtų be jokių leidimų iškirsti kad ir visus tokius
medžius. Tai atitinka plėtra suinteresuotų asmenų interesus, bet ne viešąjį
interesą siekiant išsaugoti žaliąjį Vilnių“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos
komiteto narė Aurelija Stancikienė. Ministras K. Trečiokas pažadėjo,
kad rengiamas teisės aktas bus peržiūrėtas atsižvelgiant į Seimo narių pastabas.
Seimo nariai domėjosi, kaip toliau vyks regioninių aplinkos
apsaugos departamentų (RAAD) pertvarka, kurią Aplinkos ministerija vykdo
nepaisant to, kad Seimas dar nėra priėmęs atitinkamų teisės aktų, koks yra šios
pertvarkos tikslas ir kokią naudą ji duos valstybei. Paaiškinęs, kad pertvarka buvo
pradėta dar prieš jam tampant ministru, K. Trečiokas informavo, kad įstatymų
paketas jau parengtas, Seimui jį numatoma pateikti rudens sesijoje, o vienas
svarbiausių pertvarkos tikslų – išskaidrinti RAAD veiklą. „Šiuo metu RAAD‘ai
veikia kaip dvareliai, įžvelgiant ten galimai korupcinių apraiškų, todėl būtina
šios sistemos kontrolė“, – sakė ministras. Jis patikino, kad Valstybinės
saugomų teritorijų tarnybos pertvarka, priešingai nei RAAD reorganizacija, bus
vykdoma tik parengus reikalingus teisės aktus.
Ypač kritiškai Mišrios Seimo narių grupės atstovai pasisakė
dėl šiuo metu Aplinkos ministerijos rengiamų Specialiųjų žemės ir miško
naudojimo sąlygų pakeitimų, numatant panaikinti vandens telkinių apsaugos
juostų ir zonų priežiūros skyrių, tokiu atveju, pakrantės liktų be apsaugos. „Stebina šio teisės akto rengimo slaptumas, labai ilgai
nepavyko gauti projekto. Sakyčiau, ministerija jį rengia „po kilimu“, nors
pasekmės mūsų vandens telkiniams gali būti pražūtingos. Visuose detaliuosiuose
planuose nurodyta vadovautis specialiosiomis sąlygomis, kurių vienu iš punktų
saugomos vandens pakrantės, o jeigu jį panaikintume, pakrantės liktų be
apsaugos. Stabdykite tai kuo greičiau“, – ragino Seimo narė A. Strancikienė. Ministras
pritarė, kad rengiant teisės aktą būtina atsižvelgti į tokią grėsmę, ir
pažadėjo, kad tai bus padaryta.
Aptarta ypač didelį gyventojų nerimą kelianti „Toksikos“ pavojingų
atliekų deginimo gamyklos veikla Šiaulių rajone. Ministerijos pateiktoje
informacijoje nurodyta, kad UAB „Toksika“ steigėja ir pagrindinė akcininkė yra Ūkio
ministerija, o Aplinkos ministerija iš ES lėšų skyrė paramą projektui
„Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“.
Pagrindinė rangos sutartis pasirašyta 2008-04-30, įrenginio vertė – 25,192
mln. Eur; statybos leidimas išduotas 2008-11-26, 2014-05-19 Statybų komisija
pasirašė statybų užbaigimo aktą, t. y. pripažino įrenginį tinkamu naudoti; 2014-07-21
pradėta eksploatacija; 2015 metais (nuo sausio 17 d. iki balandžio 20 d.) šiame
įrenginyje sudeginta per 2000 t pavojingų atliekų (pajėgumas ~ 8 tūkst. t.). 2007-2013
programos ES lėšomis vykdoma pavojingų atliekų sąvartyno statyba; šio objekto
vertė 2,2 mln. Eurų, darbus planuojama
pabaigti iki 2015-08-01;
„Ar užtikrinsime saugią „Toksikos“ veiklą, kad dioksinai ir
furanai nepatektų į aplinką, ar netapsime šalimi, į kurią deginimui bus vežamos
pavojingos atliekos iš kitų valstybių, nes suprojektuota buvo žymiai mažesnio
galingumo krosnis, negu kad pastatyta ?, – klausė Mišrios Seimo narių grupės
seniūnė Rima Baškienė. Atsakydamas ministras išreiškė įsitikinimą, kad Lietuvos
valdžios institucijoms užteks politinės
valios neleisti įvežti į Lietuvą pavojingų atliekų. Taip pat jis pabrėžė, kad
siekia užtikrinti tinkamą gamyklos monitoringą. „Sistema turi būti tokia, kad
bet kas, bet kada galėtų pasižiūrėti. Dabar monitoringas lyg ir yra, bet ir aš
pats juo nelabai pasitikiu“, – sakė K. Trečiokas.
Susitikime aptarti ir kiti klausimai, pvz. dėl Vilniaus
Antakalnio gyventojų protestus sukėlusio
atvejo, kai leista barbariškai nukasti šlaitą statybvietėje šalia Petro
ir Povilo bažnyčios. Seimo nariams buvo pateikta informacija apie Vyriausybės
planus prie Gariūnų pastatyti komunalinių atliekų deginimo gamyklą (200 000
t/metus) ir biokuro katilinę (600 000 t/metus). Kaip nurodė Atliekų
departamento direktorius Dalius Krinickas, gamykla, ministerijos vertinimu,
sudegins apie 490 tūkst. tonų atliekų.
Mišrios Seimo narių grupės referentė
Gražina Grabauskienė, 239 6246
