Šiuo
metu visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose į eilę socialiniam būstui gauti
įrašyta per 30 tūkst. šeimų ir asmenų, iš jų apie trečdalis – jaunos šeimos.
Iki šiol socialinis būstas suteiktas tik 2,5 tūkstančiui šeimų ir asmenų. Taigi
problema itin svarbi ir aktuali.
Įvertinus
menkas valstybės finansines galimybes patenkinti esamą gyventojų poreikį
socialiniam būstui gauti (prireiktų apie 30 metų), dar 2011 metais Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasiūlė spręsti šią problemą kompensuojant
gyventojams dalį nuomos mokesčio. Savivaldybės labai apsidžiaugė dėl šio
ministro Donato Jankausko siūlymo, kurį 2013 metų pavasarį palaikė esama
socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Tikėtasi, kad įstatymo projektas šiuo
klausimu bus pateiktas Seimui svarstyti praėjusiais metais pavasarį, po to –
rudenį. Garsūs pažadai kol kas lieka tik pažadais.
Ministerijos
užmojai – sistemingai ir kompleksiškai spręsti opius klausimus – atrodo
solidžiai. Tačiau, kai tie logiški, visuomenei pristatyti klausimai taip ir
užstringa metų metais ministerijų kabinetuose net neatkeliavę į Seimą, žmonėms
vis sunkiau paaiškinti, kad jie sulauks reikiamo įstatymo. Taip atsitiko su
Darbo kodeksu, pensijų reforma, Užimtumo didinimo programos įgyvendinimu,
socialiniu būstu ir kitais svarbiais teisės aktais, kurių projektų vis
laukiame.
Bet
grįžkime prie socialinio būsto aktualijų. Neseniai vykusiame Seimo Socialinių
reikalų ir darbo komiteto darbiniame pasitarime su kai kurių didmiesčių ir
rajonų savivaldybių administracijų specialistais, atsakingais už socialinio
būsto klausimus, aptarėme savivaldybių lūkesčius minėtu klausimu. Pirmiausia
buvo pažymėta, kad įstatymu būtina nustatyti savivaldybėms prievolę griežčiau
kontroliuoti eiles socialiniam būstui gauti. Pasitarimo dalyviai akcentavo, kad
efektyvus kontrolės mechanizmas jau sumažintų eiles. Keistina praktika, kai
dabar savivaldybės turi ieškoti asmenų, o ne asmenys ateiti į savivaldybę, kad
patikslintų būvimo eilėje teisėtumą. Taip pat asmenys, esantys eilėje ir
gyvenantys socialiniame būste, turi kasmet deklaruoti savo turtą ir pajamas.
Didele
problema buvo įvardinta ir tai, kad, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
duomenimis, šiuo metu apie 12,5 tūkst. savivaldybėms priklausančių ir
gyventojams išnuomotų būstų iki 2002 metų pabaigos neterminuotam laikui,
neatitinka socialinio būsto statuso. Juose gyvena žmonės, kuriems nereikalinga
parama, o juos iškeldinti galima tik teismo keliu ar bendru sutarimu. Atliktos
apklausos rodo, kad daug asmenų norėtų išsipirkti minėtus butus. Taip savivaldybės,
SADM skaičiavimu, per 10 metų gautų daugiau kaip 850 mln. Lt. tikslinių lėšų
savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai, o minėtų butų gyventojai įgytų
teisę laisvai disponuoti įsigytu turtu. Rengiamame įstatymo projekte numatyta,
kad visi pageidaujantys įsigyti tokius butus galės tai padaryti už komercinę
kainą išsimokėtinai per 10 metų.
Kad
apsaugoti socialiniame būste gyvenančius žmones nuo baimės, jog jie gali būti
iškeldinti dėl gautų didesnių pajamų, siūloma pakelti pajamų ribą, nuo kurios
asmuo netenka teisės į socialinį būstą. Dabar žmogus negali pretenduoti į
socialinį būstą, jei jo pajamos viršija 5 proc. nuo nustatytos ribos. Tai yra
viršija 55 litus per mėnesį. Siūloma, kad ši riba būtų 220 litų. Dabar asmens
metinės pajamos negali viršyti 13,2 tūkst. litų, o turtas – 13,6 tūkst. litų.
Asmenims, kurių pajamas viršis nustatytas, bus leidžiama, jiems pageidaujant,
ir toliau nuomoti socialinį būstą, bet jau komercine kaina.
Ir
pagaliau dar viena naujovė, kuri padėtų gyventojams gauti paramą socialiniam
būstui, – tai būsto nuomos dalies mokesčio kompensacija. SADM siūlo visiems,
kurie turi teisę gauti socialinį būstą skirti šeimai arba asmeniui 20 procentų
grynųjų pajamų kompensaciją būsto nuomai. Įvertinus butų nuomos komercines
kainas įvairiuose Lietuvos miestuose, SADM teigia, kad ši kompensacija būtų
apčiuopiama parama – ji sudarytų maždaug 50 procentų buto nuomos kainos.
Kompensacijai reikėtų apie 65 mln. Lt. valstybės biudžeto lėšų.
Visos
pristatytos įstatymo projekto nuostatos, išskyrus paskutinės, nereikalauja
papildomų biudžeto lėšų. Taigi reikia tikėtis, kad įstatymo projektas jau šį
pavasarį bus pateiktas Seimui svarstyti ir tikiuosi, kad SADM ras galimybių
operatyviai parengti poįstatyminius aktus, kad dalį įstatymo nuostatų įsigaliotų
dar šiais metais, o kompensaciją nuomai pirmieji gyventojai gautų jau 2015
metais. Jei norime sudaryti galimybę jaunoms, mažas pajamas gaunančioms šeimoms
neemigruoti, o gyventi Lietuvoje, turime nedelsdami spręsti šį opų klausimą.
Daugiau informacijos:
Seimo narė
Kristina Miškinienė
Tel. (8 5) 239 6667
[email protected]
