2014 m. balandžio 16 d. posėdžiavęs Socialinių reikalų
ir darbo komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso teiktoms Darbo kodekso
pataisoms. Darbo kodekso 71, 74, 75, 76, 78, 80, 81 straipsnių
pakeitimo ir Kodekso papildymo 10(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1144
tikslas ‑ patikslinti Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias streiko
sustabdymą, taip pat nustatyti kolektyvinių sutarčių aiškinimo taisykles bei
aiškiau reglamentuoti streiko teisėtumo klausimą, galiojant kolektyvinei
sutarčiai. Projektu siūloma nustatyti tokį teisinį
reglamentavimą, kuriuo remiantis kolektyvinės sutartys būtų aiškinamos pagal
Darbo kodekso principus. Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti streikų
sustabdymo atvejus, perkeliant iš Darbo kodekso 77 straipsnio 5 dalies į 81
straipsnio 4 dalį visuomenei gyvybiškai svarbias sritis, kuriose teismui būtų
leidžiama stabdyti neprasidėjusį streiką. Patikslinama, kokiais atvejais
draudžiama skelbti streiką. Siūloma panaikinti trečiųjų teismą, o Vyriausybės
funkcijas kolektyvinių ginčų nagrinėjime perduoti darbo arbitražui.
Komitetas apsvarstė Vyriausybės teiktą Darbo
kodekso 24, 99, 112, 147, 175, 202, 212 ir 256 straipsnių pakeitimo įstatymo
projektą Nr. XIIP-1281 ir jį lydintįjį Administracinių teisės pažeidimų kodekso
41(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1282 bei jiems pritarė. Projekte
siūloma nustatyti, kad socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos,
teritoriniu lygiu darbdaviams (iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų
išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms) atstovautų Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija, siekiant geresnio atstovavimo socialinėje partnerystėje
minėtu lygiu. Projekte siūloma nustatyti, kad sezoniniais vadinami darbai,
kurie ne tik dėl gamtinių sąlygų, bet ir dėl sezoninių pokyčių rinkoje
dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip
aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra
įtraukti į sezoninių darbų sąrašą ar nustatyti kolektyvinėje sutartyje. Į
sezoninių darbų sąrašą taip pat siūloma įtraukti darbus, kuriems būdingas
sezoninis cikliškumas dėl sezoninių svyravimų rinkoje. Siūlymu siekiama išplėsti
sezoninių darbo sutarčių taikymo galimybes sudarant sąlygas darbdaviams
išsaugoti reikiamus darbuotojus tarpsezoniniu laikotarpiu, darbuotojams būti
užtikrintiems dėl darbo vietos išsaugojimo. Siekiant visų teisės normų
suderinamumo ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. įsigalioja
nuostata, kad nutraukiant darbo sutartį piniginė kompensacija už nepanaudotas
atostogas išmokama ne daugiau kaip už trejus metus, siūloma nustatyti, kad
atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo
paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos, bet ne daugiau kaip už
trejus metus, jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Projektu
taip pat siūloma nustatyti galimybę konkrečių darbų ir pareigų, dėl kurių gali
būti sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sąrašą sudaryti
darbo tvarkos taisyklėse, kai nėra kolektyvinės sutarties. Šiuo metu
kolektyvinių sutarčių yra apie 20 procentų visų įmonių, tuo tarpu darbuotojų,
dirbančių su materialinėmis vertybėmis, yra beveik visose įmonėse. Pažymėtina,
jog teismai pripažįsta visiškos materialinės atsakomybės sutartis,
neatsižvelgdami į tai, ar yra kolektyvinė sutartis. Siūlymo įteisinimas sudarys
vienodas galimybes nustatyti darbų ir pareigų, dėl kurių sudaromos visiškos materialinės
atsakomybės sutartys, sąrašą tiek įmonėms, kurios turi kolektyvines sutartis,
tiek jų neturinčioms. Siekiant sumažinti administracinę naštą
darbdaviams, siūloma atsisakyti darbo sutarčių
registravimo žurnalų, nes informacija apie darbuotojo įdarbinimą yra
registruojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų
bazėje. Taip pat siūloma atsisakyti darbuotojo
tapatybę patvirtinančio dokumento, privalomo Vyriausybės nustatytos pavyzdinės
darbo sutarties formos ir pavyzdinės darbo laiko apskaitos žiniaraščių formos
taikymo, paliekant jas kaip alternatyvas, suteikiant ūkio subjektams teisę
naudotis darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais,
sudaryti laisvos formos darbo sutartis. Pažymėtina, kad sudaromoje darbo
sutartyje turės būti nurodytos būtinosios ir kitos darbo sutarties sąlygos,
todėl darbuotojas ir šiuo atveju turės visą būtiną informaciją apie savo darbo
sutarties sąlygas.
Parengė komiteto biuro patarėja Regina Molienė, tel.
(85) 239 6782
