Šių metų rugsėjo 4-5
dienomis Pietų Lenkijoje vyko tarptautinis Ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo
2,5 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio. Plenariniuose posėdžiuose ir sekcijose
aptarta daug įvairių temų: geopolitinės, ekonominės, energetinės, socialinės,
sveikatos ir aplinkos apsaugos bei daug kitų. Aš buvau pakviesta kartu su
Vokietijos, Belgijos, Slovakijos, Lenkijos ir Europos komisijos atstovais
dalyvauti "Demografiniai pokyčiai ir iššūkiai darbo rinkai" sekcijos
darbe ir pristatyti Lietuvos situaciją.
Lietuvos demografiniai rodikliai
Sėkmingai suvaldžius
skaudžius pasaulio ekonomikos 2008-2010 metų krizės padarinius, šiuo metu
Lietuva siekia energetinio saugumo, ekonomikos augimo, užimtumo didinimo, bet
vienas didžiausių iššūkių išlieka blogėjanti demografinė situacija.
„Eurostat“ duomenimis,
2014 m. Lietuvos gyventojų, lyginant su 2005 m., sumažėjo daugiau nei 411
tūkst., arba daugiau kaip 12 proc. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos į
kitas šalis išvyko apie 790 tūkst. asmenų. 2013 metais gyventojų skaičius
Lietuvoje nesudarė trijų milijonų ir buvo apie 2 mln. 960 tūkst.
Atsižvelgdamos į
esamas tendencijas, Jungtinių Tautų organizacija bei „Eurostat" Lietuvai
prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą. Vėliau Lietuvos gyventojų
skaičius sumažės iki 2,5 mln. ribos ir 2100 m. šalyje gyvens apie 2,45 mln.
žmonių.
Demografinę situaciją
Lietuvoje lemia dvi pagrindinės priežastys – emigracija ir mažas gimstamumas.
Sensta visuomenė, o Lietuvoje išlieka santykinai žemas gimstamumas,
neužtikrinantis natūralios gyventojų kaitos. Vis tik didžiąją dalį sumažėjimo
lėmė tarptautinė migracija.
Išvažiuoja aktyvūs ir jauni žmonės
Didžiausias nuostolis
Lietuvai yra tai, kad emigravo daug ekonomiškai aktyvių ir jaunų žmonių. Apie
trys ketvirtadaliai emigrantų yra tarp 15 – 44 metų, kai Lietuvoje tokio
amžiaus žmonės sudaro apie 40 proc. visų gyventojų. Jaunų žmonių mažėjimas
sukelia rimtas demografines bei ekonomines problemas: sensta visuomenė, gimsta
mažiau vaikų, mažėja gyventojų skaičius, mažėja vartojimas, trūksta
kvalifikuotos darbo jėgos, prarandamas augimo potencialas. Kyla grėsmė ir
socialinės apsaugos sistemos tvarumui.
Emigracijos mastus
lemia įvairūs veiksniai susiję su situacija darbo rinkoje, darbo užmokesčio
skirtumais, globalizacijos teikiamomis galimybėmis. Dėl šių priežasčių Lietuvos
Vyriausybė kartu su verslo ir socialiniais partneriais ėmėsi priemonių, kurios
turi padėti spręsti užimtumo didinimo problemas, didinant mažus atlyginimus,
vis dar išliekantį žemą darbo našumą ir darbo vietų technologinį lygį.
Dėl demografinės
situacijos prognozuojami mažėjantys darbo ištekliai riboja galimybes padengti
socialinės apsaugos išlaidas, susijusias su visuomenės senėjimu, taip pat
mažina ūkio konkurencingumą ir ekonomikos augimo galimybes. Augant Lietuvos
ekonomikai vis dar išlieka struktūrinis nedarbas, ypač regionuose. Tenka
tobulinti švietimo sistemą, kad rengiami specialistai atitiktų darbo rinkos
poreikius, spręsti niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo problemas.
Išlaidų pensijoms prognozės
Viešosios išlaidos
pensijoms iš Sodros ir valstybės biudžetų pastaraisiais metais palaipsniui
mažėja: nuo 7 proc. BVP 2012 m. iki prognozuojamo 6,2 proc. bendrojo vidaus
produkto (BVP) 2017 m. Tačiau nuo 2018 m. prognozuojamas išlaidų pensijoms
didėjimas iki 9,6 proc. BVP 2060 m. Todėl 2011 m. nuspręsta visapusiškai
reformuoti Lietuvos pensijų sistemą, kad būtų užtikrintas pensijų tvarumas ir
adekvatumas.
Nuo 2004 m. greta
socialinio draudimo pensijų sistemos pakopos Lietuvoje veikia kaupiamoji,
privačiai valdoma pensijų sistemos pakopa, kurioje dalyvauja 87 proc.
dirbančiųjų. Nuo 2012 m. pradėtas palaipsniui didinti senatvės pensijos amžius
iki 65 metų, kas turi teigiamos įtakos išlaidų pensijoms mažėjimui.
Nedarbas mažėja
Lietuvoje šiuo metu
taip pat kompleksiškai peržiūrima socialinės apsaugos ir darbo sistema.
Kuriamas Lietuvos socialinis modelis, kuris apima užimtumo didinimą, darbo
santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą. Tikimasi,
kad artimiausiu metu bus parengti darbo teisę, užimtumo ir socialinę apsaugą
reglamentuojantys teisės aktai, kuriant bendrą, ekonomiškai pagrįstą ir
subalansuotą šių santykių sistemą, skatinančią užimtumo didinimą, gerinančią
darbo santykius ir skatinančią investicijas, kas yra pagrindinis darbo vietų
kūrimo veiksnys.
Šiuo metu Lietuvoje
dirbančiųjų skaičius auga ir sudaro 1 312.1 tūkst. Registruotas nedarbo
lygis Lietuvoje mažėja ir šiuo metu sudaro 8,6 proc. Nuoseklų nedarbo lygio
mažėjimą įtakojo ekonomikos augimas ir peržiūrima socialinės paramos sistema,
skatinanti gyventojų užimtumą. Suprantama, kad šiuo metu Vyriausybė rengiasi
situacijos darbo rinkoje pablogėjimui, ieškodama tinkamų priemonių padėti
ūkininkams ir įmonėms, nukentėjusioms nuo Rusijos paskelbto embargo.
Laiku priėmus
sprendimus Lietuvoje pavyko sumažinti jaunimo nedarbą nuo 35 proc. 2010 metais
iki 21,2 proc. šių metų pirmajame ketvirtyje. Jaunimo nedarbas šiuo metu yra
mažesnis nei ES vidurkis. Per pastaruosius trejus metus jaunimo užimtumas
išaugo beveik 26 proc. ir buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs spartų jaunimo
nedarbo mažėjimą.
Lietuva kryptingai
siekia didinti ekonominio augimo galimybes ir valstybės socialinių
įsipareigojimų vykdymą, įtraukiant į darbo rinką ir joje išlaikant kiek galima
daugiau darbo išteklių, užtikrinant nuoseklią mokslus baigusio jaunimo
integraciją į darbo rinką, skatinant aktyvesnį vyresnio amžiaus asmenų
dalyvavimą darbo rinkoje ir kuriant paskatas dirbti nutolusiems nuo darbo
rinkos asmenims, remiant neįgaliųjų įdarbinimą.
Kristina Miškinienė
Socialinių reikalų ir darbo komiteto
pirmininkė
