2014 metai 

EN

2014-11-19 Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo tobulinti Vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų veiklos reglamentavimą


 

Š. m. lapkričio 19 d. posėdyje Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymų projektus (XIP-4701(2), XIIP-1852, XIIP-1853, XIIP-1854, XIIP-1855, XIIP-1856, XIIP-1857, XIIP-1858).

Komitetas pasiūlė pagrindiniam – Teisės ir teisėtvarkos komitetui šiuos projektus atitinkamai tobulinti, atsižvelgiant į Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 patvirtintas Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo gaires bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. išvadoje Nr. 548 pateiktas pastabas ir pasiūlymus šiems projektams.

Komitetas posėdyje taip pat svarstė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2447 ir jam pritarė. Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-12-11 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003-11-11 redakcija) 25 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 103.5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003-11-11 redakcija) 27 straipsnio 1 daliai“.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostata „kai per šį terminą nei vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013-12-11 nutarimą, taip pat įvertinant, kad asmenys, turintys teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, turėtų pakankamai laiko apie ją sužinoti, prašymo pateikimo terminas nustatomas ne vėliau kaip 3 mėnesiai po nelaimingo atsitikimo darbe pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Taip pat įvertinę tą aplinkybę, kad gali būti kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus skyrimo, kai yra negimęs apdraustojo vaikas, nustatoma, kad tuo atveju, jei kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos.

 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro informacija

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ