2014 m. gruodžio 3 d. posėdyje Socialinių reikalų ir
darbo komitetas (SRDK) apsvarstė ir pritarė Vyriausybės teiktiems Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 751, 98, 268, 287, 288, 293 straipsnių
pakeitimo ir 301 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.
XIIP-2449, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-1904 11 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu
įstatymo projektui Nr. XIIP-2450 ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2451. Projektų uždaviniai – nustatyti, kad darbdaviai turėtų sumokėti
nelegaliai dirbusiam asmeniui atlyginimą už darbą bei teisės aktų nustatytus
mokesčius, o bedarbis privalėtų grąžinti tas nedarbo socialinio draudimo
išmokas už laikotarpį, kai dirbo nelegaliai ir gavo atlyginimą; taip pat
nustatyti, kad darbdavių žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities
privalomai tikrinamos tik pradedant veiklą; nustatyti, kad Trišalės tarybos
sekretoriato funkcijas skiriant tarpininką (nagrinėjant kolektyvinius darbo
ginčus) ir sudarant darbuotojų ir darbdavių atstovų sąrašus atliks Trišalės
tarybos pirmininkas; nustatyti, kad darbo ginčų komisijos posėdžiai fiksuojami
garso įrašu.
Projektais siekiama mažinti darbdavių paskatas
nelegaliai įdarbinti asmenis ir naudoti darbo jėgą nemokant mokesčių, skatinti
sąžiningą konkurenciją, užtikrinti darbuotojų teises gauti teisingą apmokėjimą
už darbą bei socialines garantijas. Projektais nustatoma pareiga bedarbiui
grąžinti nedarbo socialinio draudimo išmokas, jeigu jis dirbo nelegaliai ir
gavo atlyginimą. Įstatymų projektais siekiama sumažinti naštą darbdaviams,
atsisakant pakartotinio darbdavio (įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos
organizacinės struktūros vadovo ar fizinio asmens) atestavimo darbuotojų saugos
ir sveikatos klausimais ir paliekant tik pirminį atestavimą bei aiškiai
įvardinti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbdaviui įmonėse,
įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose atstovauja jų
vadovas. Be to Darbo kodekso pakeitimo 1 ir 4 straipsnių nuostatos siūlomos
atsižvelgiant į tai, kad Trišalės tarybos sekretoriatą nuspręsta reorganizuoti,
prijungiant jį prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir taip siekiant
išvengti funkcijų dubliavimo, bei atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės
2012−2016 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012
m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
programos“, tikslus. Minėtos programos 407 punkte nustatyta, kad bus
tobulinamas valstybės valdymas perskirstant valstybės institucijų funkcijas
taip pašalinant jų dubliavimą. Šios programos 409 ir 417 punktuose numatyta,
kad bus siekiama optimizuoti ministerijų bei kitų institucijų funkcijas,
neatidėliotinai bus reorganizuojamos valstybinio valdymo ir kontrolės
institucijos ir įstaigos, aiškiai dubliuojančios viena kitą. Atsižvelgiant į
tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso
pakeitimai, pagal kuriuos neberašomi rašytiniai teismo posėdžio protokolai, o
kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, Darbo
kodekso pakeitimo 5 ir 6 straipsnio nuostatomis siūloma darbo ginčų komisijos
posėdį fiksuoti garso įrašu, kuris būtų šios komisijos posėdžio protokolas. Darbo kodekso pakeitimo 7 straipsnio nuostatos
dėl Darbo kodekso 301 straipsnio pripažinimo netekusiu galios siūlomos,
atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą „Dėl
Lietuvos Respublikos teisėjų
atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d.
redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame minėtas straipsnis buvo
pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Komiteto
biuro patarėja Regina Molienė, regina.moliene@lrs.lt, (85) 239 6782
