2015
m. balandžio 9 d.
Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje išklausė
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pateiktą informaciją apie asmens
sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) 2014 m. finansinę veiklą.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informavo
komiteto narius, kad 2014 m. 83 proc. ASPĮ (230 įstaigų) finansinė veikla buvo
teigiama, o 17 proc. (47 įstaigų) dirbo nuostolingai. Lyginant 2013 m. ir 2014
m. ASPĮ finansinius rezultatus, matyti, kad jie gerėja: 2014 m. ASPĮ gautos
pajamos padidėjo 200 mln. Lt, o sąnaudos išaugo tik 82 mln. Lt.
2014 m. ASPĮ pajamos buvo 3 521 mln. Lt, o sąnaudos – 3 456
mln. Lt. Didžiąją dalį ASPĮ sąnaudų sudarė: darbo užmokestis ir soc. draudimas
bei medicinos reikmenys ir paslaugos. Pagrindinės ASPĮ neigiamo finansinio
rezultato priežastys yra: suteiktos paslaugos, viršijančios teritorinių ligonių
kasų ir ASPĮ sutartyse numatytas sumas; padidėjusios sąnaudos darbo užmokesčiui
dėl padidintos minimalios mėnesinės algos; padidėjusios sąnaudos medikamentams,
laboratoriniams tyrimams ir reagentams; padidėjusios prekių ir paslaugų kainos;
pajamų sumažėjimas dėl natūralaus sezoniškumo; prisirašiusiųjų asmenų skaičius
sumažėjimas; patalpų remontas; išmokėtos atostoginės ir išeitinės kompensacijos
bei kitos priežastys.
Posėdžio metu Valstybinės ligonių kasos atstovai pristatė
informaciją apie 2015 m. teritorinių ligonių kasų sutarčių su ASPĮ sudarymą.
Komiteto nariams buvo pateikta informacija apie sutarčių sudarymo teisinį
reglamentavimą (sutartinių sumų planavimo principus); paslaugų plėtros
tendencijas; paslaugų apmokėjimui skirtas lėšas; sutarčių sudarymo eigą.
Pateikta informacija rodo, kad Lietuvoje
vidutinis hospitalizacijos rodiklis yra ženkliai didesnis nei Europos Sąjungos.
Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad stacionarinėms ASPĮ
taikomos priemonės, siekiant mažinti hospitalizacijos rodiklius, blogina jų
finansinę padėtį. Išsakytos nuomonės apie tai, kad stacionarinių paslaugų
vartojimo mažinimo reikėtų siekti ir
kitomis kompleksinėmis priemonėmis, ypač tai susiejant su kokybiškomis ir
efektyviomis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis.
Valstybinės ligonių kasos atstovai informavo, kad gydymo
įstaigos pateikė 1460 paraiškų, kuriomis pageidauja sudaryti sutartis dėl jų
teikiamų paslaugų apmokėjimo PSDF lėšomis. Šiuo metu yra suderinta ir
pasirašoma 98 proc. visų planuotų sutarčių, tai yra 1357 sutartys. Iš viso
planuojama pasirašyti 1372 sutartis.
Pažymėtina,
kad padidėjus finansavimui, nuo 2015 m. sausio 1 d. asmens
sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis,
bazinių kainų 1 balo vertė lygi 0,99 euro (2014 m. – 0,93 lt.). Iš viso 2015 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skiriama
apie 978,5 mln. eurų, t. y. 71,2 mln. eurų (7,8 proc.) daugiau nei praėjusiais
metais.
Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į
sumažintą kai kurių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių finansavimą.
Komiteto pirmininkė D. Mikutienė pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai imtis
priemonių, kad slaugos paslaugoms nebūtų mažinamas finansavimas bei būtų
užtikrintas tinkamas slaugytojų atlyginimo kėlimas.
Milda Neverkevičienė,
Sveikatos reikalų komiteto biuras
(tel. (8 5) 239 6783, el. p. [email protected])
