2015
m. birželio 4 d.
Vakar Seimo
Sveikatos reikalų komitetas posėdyje svarstė Farmacijos įstatymo Nr. X-709 58 ir 59 straipsnių pakeitimo
ir Įstatymo papildymo 59(2) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2621 ir
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 44(8) straipsniu įstatymo
projektą Nr. XIIP-2622, kurių tikslas – įtvirtinti aiškius ir konkrečius sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos
priemonių kompensavimo priėmimo terminus, reikalavimus komisijų, sprendžiančių
šiuos klausimus, sudėtims, komisijos narių kadencijas, posėdžių periodiškumo,
sprendimų motyvuotumo ir pagrįstumo bei kitus reikalavimus, taip pat nustatyti
administracinę atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių
preparatų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymą į kompensavimo sąrašus,
pažeidimus. Komitetas pritarė patobulintiems įstatymų projektams. Tikimasi, kad
priimtų įstatymų įgyvendinimas prisidės prie skaidresnės, objektyvesnės ir
labiau visuomenei atviros vaistų kompensavimo sistemos kūrimo bei pagerins
gydymo prieinamumą pacientams, kuriems nustatyta labai reta sveikatos būklė.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos reklamos
įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2065
ir pritarė komiteto išvadoms bei patobulintam įstatymo projektui. Projektu
siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti
nustatyti tvarką, kaip reklamoje turi būti pateikiama informacija dėl maisto
papildų, dėl energinių gėrimų reklamoje privalomų žodžių „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“
bei nuoroda, kad maistas yra genetiškai modifikuotas. Šiuo metu Lietuvos
Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad maisto
reklamoje privalo būti nurodyta, kad maistas yra genetiškai modifikuotas, 4
dalyje nustatyta, kad maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „maisto
papildas“, 7 dalyje nustatyta, kad energinių gėrimų reklamoje privalo būti
įrašyti žodžiai „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“. Tačiau neaišku, kaip
įgyvendinti šias Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatas, pavyzdžiui,
kokio dydžio turėtų būti informacinis užrašas ar kiek procentų viso reklamos
ploto jis turėtų užimti, ar šis užrašas privalomas ant visų reklamos priemonių,
ar pakanka, kad jis būtų matomas, ar turi būti ir girdimas ir panašiai. Tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos
reklamos įstatymo 14 straipsnio 3, 4 ir 7 dalis padės reikiami įstatymo
įgyvendinamieji teisės aktai.
Posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai
komiteto nariams pristatė informaciją apie
Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo
priemonių planą, kurio tikslas – užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą, mažinti
senų generinių vaistų kainas, o sutaupytas lėšas skirti inovatyviems vaistams
kompensuoti. Buvo atkreiptas dėmesys, kad įgyvendinant šį planą buvo patvirtinta ir taikoma nauja PSDF biudžeto išlaidų valdymo
sutarčių su vaistų gamintojais tvarka; išplėstas privalomas kompensuojamųjų vaistų asortimentas
vaistinėse; patobulinta PSDF biudžeto sudarymo tvarka (2015 m. PSDF biudžeto
rodiklių įstatyme numatyta, kad dalis vaistų gamintojų pervestų lėšų bus
panaudota vaistų įsigijimo išlaidoms
kompensuoti); patvirtintas Racionalaus vaistų vartojimo
planas; nuolat vykdomos derybos su vaistų
gamintojais dėl vaistų kainų mažinimo (2014 m. dėl vykdytų derybų sutaupyta
apie 2 mln. eurų (7 mln. litų).
Milda Neverkevičienė,
Sveikatos reikalų komiteto biuras
(tel. (8 5) 239 6783, el. p. [email protected])
