2014 m. 

 

 

 

DĖL SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETO PRIIMTŲ SPRENDIMŲ

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Povilas Gylys, Vytautas Juozapaitis, Valdas Skarbalius, Valentinas Stundys, Stasys Šedbaras, Dalia Teišerskytė, Darius Ulickas, Povilas Urbšys, Mečislovas Zasčiurinskas, gavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės ir grupės piliečių prašymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, nagrinėjo klausimą, ar Sveikatos reikalų komitetui priėmus sprendimą nekviesti kun. prof. Andriaus Narbekovo į šio komiteto posėdžius ir neatšaukti minėto sprendimo nebuvo pažeistos Seimo statuto nuostatos.

            Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

            Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė 2013 m. gruodžio 12 d. ir gruodžio 19 d. kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją (toliau – Komisija), prašydama išnagrinėti klausimą, ar Seimo Sveikatos reikalų komitetas (toliau – Komitetas) turėjo teisę priimti sprendimą nekviesti kun. prof. Andriaus Narbekovo į Komiteto posėdžius ir neatšauti minėto sprendimo. Komisija taip pat gavo 105 piliečių grupės 2014 m. sausio 10 d. kreipimąsi, kuriame prašoma apsvarstyti Seimo narės Vidos Marijos Čigriejienės pasisakymus, kuriais, pareiškėjų teigimu, ji apkaltino A. Narbekovą melu, ir Komiteto narių, balsavusių už A. Narbekovo pašalinimą iš posėdžio, elgesį.

            Aukščiau minėtame piliečių kreipimesi teigiama: „Pasak Seimo narės, ji nemokė studentų atlikti aborto, nors internete kiekvienam prieinami vaizdo² ir garso³ įrašai, kurie parodo, jog kun. prof. dr. A. Narbekovas buvo teisus, o savo poziciją išreiškė mandagiai, todėl be jokio pagrindo pašalintas iš Sveikatos reikalų komiteto posėdžių [...]“.

2013 m. gruodžio 11 d. vykusiame Komiteto posėdyje buvo svarstomas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIP-337 (toliau – Įstatymo projektas) ir susiję teisės aktų projektai. Šio klausimo svarstyme dalyvavo neeatinė Komiteto ekspertė Agnė Širinskienė, VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ vadovė Zita Tomilinienė,  Lietuvos vyskupų konferencijos atstovai Vygantas Malinauskas ir  kun. prof. Andrius Narbekovas. Svarstant Įstatymo projektą pasisakė Seimo nariai ir kiti posėdyje dalyvavę asmenys, tarp jų – A. Narbekovas.

A. Narbekovas kalbėjo: „Kai būdamas dar studentas mačiau ir savo profesorės darbus, tai, ką ji darė operacinėje ir ką aš mačiau, tai man iš tikrųjų kėlė siaubą. Ir aš manau, kad mes su šita sritimi turime labai didelę problemą sąžinės konflikto srity [...]  jeigu mes čia pamatytume, kaip yra daromas abortas ir pamatytumėt visą tą medžiagą su nutrauktom rankom, kojom, išskrostais pilvais ir krūtinės ląsta, jūs pamatytumėt, kad ta diskusija pasidarytų labai paprasta. Aš mačiau, ką Jūs darėt ir aš... Taip. Taip. Jūs demonstravote studentams. [...] Jūs darėte. Jūs darėte, ir aš tą galiu paliudyti viešai.“

Seimo narė V. M. Čigriejienė neigė A. Narbekovo žodžius dėl jos atliktų abortų.

            Pasibaigus šio klausimo svarstymui Komiteto narys Kęstas Komskis pasiūlė balsuoti dėl A. Narbekovo dalyvavimo Komiteto posėdžiuose: „Taip, kaip elgėsi Narbekovas... Mes turėtume neleisti ir nekviesti į komitetą. Negalima tokios nepagarbos. Aš iš tiesų prašau, jeigu reikia ir balsuokim. [...] Negerbia Seimo.“

Komiteto pirmininkė D. Mikutienė pažymėjo, kad Komitetas negali priimti tokio sprendimo. D. Mikutienė informavo, kad A. Narbekovas nebuvo kviestas į Komiteto posėdį, yra kviečiami tik ekspertai. Komiteto pirmininkė pabrėžė, kad posėdis yra viešas, todėl kiti asmenys registruojasi į posėdį savo inciatyva.

Komiteto nariams reikalaujant balsuoti dėl K. Komskio pasiūlymo, D. Mikutienė paskelbė balsavimą. Komiteto narių balsų dauguma buvo nutarta nekviesti A. Narbekovo į Komiteto posėdžius. Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš - 3, susilaikė - 0.

            2013 m. gruodžio 18 d. vykusiame Komiteto posėdyje buvo pateiktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymas atšaukti Komiteto sprendimą nebekviesti A. Narbekovo į posėdžius. D. Mikutienė paskelbė balsavimą dėl frakcijos kreipimesi pateikto siūlymo. Komitetas nusprendė nekeisti ankstesnio sprendimo. Balsavimo rezultatai: už - 2, prieš - 6, susilaikė - 0.

Seimo komitetai savo veikloje vadovaujasi Seimo statuto nuostatomis. Remdamiesi Seimo statuto 48 straipsnio 7 dalies nuostata, komitetai gali pasitvirtinti darbo tvarkos taisykles, neprieštaraujančias Seimo statutui. Sveikatos reikalų komitetas tokių taisyklių nėra pasitvirtinęs.

Komitetų posėdžiai paprastai yra atviri, iškyrus Seimo statuto 53 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.  Taigi darytina prielaida, kad atviruose komitetų posėdžiuose gali dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, gavę Komiteto pirmininko kvietimą ar leidimą. Remdamasis Seimo statuto 51 straipsnio 1 dalies nuostata, kiekvienas komiteto narys taip pat turi teisę siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis.

Vadovaudamiesi Seimo statuto 53 straipsnio 6 dalies nuostata, komitetai gali kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip pat savivaldybių tarybų narius, ministerijų, kitų valstybės institucijų, partijų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais.

Seimo statuto 149 straipsnio, reglamentuojančio įstatymų projektų svarstymą Seimo pagrindinio komiteto posėdyje, 5 dalyje nustatyta, kad į posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų, savivaldybių, politinių partijų ir organizacijų bei visuomeninių organizacijų atstovai. Posėdžio pirmininko sutikimu jiems gali būti suteiktas žodis.

Remiantis Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalimi, komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai komiteto narys reikalauja, kad dėl jo pasiūlymo būtų balsuojama, komiteto posėdžio pirmininkas privalo jį teikti balsavimui. Seimo statute nenurodyta, dėl kokių klausimų gali būti skelbiamas balsavimas, tad manytina, kad teikiant siūlymus balsavimui turėtų būti vadovaujamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime, taip pat – ir priimdami sprendimus. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalyje išvardijami politikų elgesio principai: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės. Teisingumo principas įpareigoja politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų.

Pažymėtina, kad Seimo rūmuose besilankantys asmenys privalo laikytis tvarkos ir tam tikrų elgesio reikalavimų, kuriuos nustato Seimo valdybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1881 patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo rūmų vidaus tvarkos reglamentas (toliau – Reglamentas). Šio Reglamento VI dalyje yra pateiktas Seimo rūmuose esantiems asmenims taikomų reikalavimų sąrašas. Be kitų lankytojams privalomų reikalavimų Reglamento 27.9 papunktyje yra įtvirtintas reikalavimas vengti kitų veiksmų, žeminančių Seimo garbę ir prestižą. Reglamente nėra konkretizuojama, kas laikytina tokio pobūdžio veiksmais.

Reglamento 29 punkte nustatyta, kad asmuo, pažeidęs nustatytą lankymosi Seimo rūmuose tvarką, įspėjamas. Apie padarytus pažeidimus Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas praneša lankytoją į Seimo rūmus pakvietusiam asmeniui ir Seimo kancleriui. Reglamento 30 punkte įtvirtinta, kad nustatytą tvarką pažeidusiam asmeniui gali būti apribotas leidimų išdavimas ir taikomos kituose teisės aktuose numatytos poveikio priemonės.

Svarstant klausimą, ar A. Narbekovo pasisakymai vertintini kaip jo nuomonė, ar kaip konkretų  asmenį ar instituciją įžeidžiantys bei žeminantys apibūdinimai, siūlytina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Įstatymas) pateikiamą sąvokos „nuomonė“ apibrėžimą. Įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje „nuomonė“ apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Įstatyme taip pat nustatyta, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Teismų praktikoje taip pat yra suformuota privalomai visiems subjektams taikoma taisyklė, kad „nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į šias teismų praktikoje susiformavusias nuostatas: viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis S. Č. v. UAB ,,Tauragės kurjeris", Tauragės rajono meras byloje Nr. 3K-3-529/2001 ir kt.); asmenys, dalyvaujantys viešojoje diskusijoje ir įgyvendinantys savo saviraiškos laisvę, turėtų būti tolerantiškesni kritikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009).

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Rekomenduoti Sveikatos reikalų komitetui vadovautis Seimo statuto 53 straipsnio 6 dalies ir 149 straipsnio 5 dalies nuostatomis, sudarant galimybę šio komiteto posėdžiuose dalyvauti suinteresuotų valstybės institucijų, savivaldybių, politinių partijų ir organizacijų bei visuomeninių organizacijų atstovams.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkas                                                                            Valentinas Stundys