Seimo Etikos ir procedūrų
komisija (toliau – Komisija): Povilas Gylys, Petras Gražulis, Vytautas
Juozapaitis, Andrius Palionis, Valdas Skarbalius, Valentinas Stundys, Stasys
Šedbaras, Povilas Urbšys, Mečislovas Zasčiurinskas, Edvardas Žakaris, gavusi
Seimo nario Petro Narkevičiaus prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto
nuostata, nagrinėjo klausimą, ar Seimo narys turi teisę būti išrinktas
universiteto arba jo fakulteto tarybos pirmininku ar nariu.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Seimo narys Petras Narkevičius 2014
m. sausio 23 d. kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (toliau –
Komisija), prašydamas išaiškinti, ar jis nepatirs viešųjų ir privačių interesų
konflikto, būdamas išrinktas Kauno technologijos universiteto Panevėžio
technologijų ir verslo fakulteto tarybos pirmininku ar nariu.
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje ir Seimo statuto 6 straipsnio
1 dalyje yra įtvirtinta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime,
nesuderinamos su jokiomis kitomis
pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo,
komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Konstitucijos 60
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru
Pirmininku ar ministru.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m.
liepos 1 d. nutarime apibrėžė Seimo nario konstitucinį teisinį statusą,
nurodydamas Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje Seimo nariui nustatytą
apribojimą – Seimo nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis bei
darbu. Minėtame nutarime konstatuojama, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumo
su kitomis pareigomis bei darbu principas reiškia tai, jog Seimo nario pareigos
yra nesuderinamos su jokia kita veikla
(pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų
užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu) Lietuvos valstybės
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar savivaldybių įstaigoje, įmonėje,
organizacijoje, arba užsienio valstybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje,
arba tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba privačioje
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei,
organizacijai, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytas arba implicitiškai numatytas pareigas:
1)
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nurodytas Seimo nario pareigas Seime,
apimančias Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, tokias
Seimo nario pareigas Seime, kurias Seimo narys pagal Seimo statutą užima Seimo
vadovybėje ar vadovaudamas Seimo struktūriniams padaliniams, kitas pareigas
Seime, kurias gali užimti tik Seimo narys, taip pat tokias pareigas
tarpparlamentinėse ir kitose tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma užimti
tik būnant Seimo nariu;
2)
Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje nurodytas Ministro Pirmininko ar ministro
pareigas;
3)
tokias pareigas Konstitucijoje numatytuose susivienijimuose, kurios yra
susijusios su jo naryste atitinkamame susivienijime.
Konstitucinis
Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir šio nutarimo išaiškinime nurodė, kad
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „pareigos valstybinėse
įstaigose ir organizacijose“ vartojama sąvoka „pareigos“ apima bet kokią veiklą Lietuvos valstybės,
savivaldybės, užsienio valstybės ar tarptautinėje įstaigoje, įmonėje,
organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu
ši veikla yra susijusi su pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų
funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir
pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose
valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar:
- ta
veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė);
- už
tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar
nėra atlyginama,
- ta
veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip pareigos, ar kaip nors kitaip,
- ta
veikla yra vadovaujanti, ar ne,
- asmuo
tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas
- ta
veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu,
ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto.
Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, universitetu
laikoma tokia aukštoji mokykla, kurioje
vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė
(socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis
menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „universitetas“
arba „akademija“, arba „seminarija“.
Įstatymo 5 straipsnyje
nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariais negali būti
Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Šio Įstatymo 20 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra
taryba. To paties straipsnio 2 dalyje yra išvardijama, kokias funkcijas atlieka
taryba, pavyzdžiui: nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų
administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise
valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką; rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų
kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu,
dydžius; svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę
pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; tvirtina
aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos
Seimui (Vyriausybei) ir kt.
Kauno technologijos universiteto (toliau –
Universitetas) statuto, patvirtinto 2010 m. lapkričio 30 d. Seimo nutarimu Nr. XI-1194,
89 punkte yra nustatyta, kad fakultetas yra pagrindinis Universiteto akademinis
padalinys, vykdantis vienos studijų ar mokslo srities arba artimų sričių
studijas ir mokslinius tyrimus.
Universiteto Statuto 92 punkte nurodytos funkcijos,
kurias atlieka fakulteto taryba: priima nutarimus svarbiausiais fakulteto
studijų organizavimo, mokslo ir kitais klausimais; svarsto fakulteto veiklos
plano projektą ir teikia jį rektoriui; svarsto fakulteto padalinių įkūrimo,
reorganizavimo ir panaikinimo klausimus pagal Senato patvirtintus akademinių
padalinių nuostatus ir kt.
Vadovaudamasi
aukščiau išdėstytomis Konstitucijos, Seimo statuto, Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis,
Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimu ir jo išaiškinimu, Komisija
konstatuoja, kad Seimo nario dalyvavimas aukštosios mokyklos ar jos fakulteto
tarybos – kolegialaus valdymo organo – veikloje yra nesuderinamas su Seimo
nario pareigomis.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
išaiškinti, kad Seimo nario
pareigos nesuderinamos su
aukštosios mokyklos ar jos struktūrinio padalinio
tarybos pirmininko ar tarybos nario pareigomis.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkas
Valentinas Stundys
