2014 m. 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Viktoras Fiodorovas, Povilas Gylys, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Andrius Palionis, Valdas Skarbalius, Valentinas Stundys, Stasys Šedbaras, Leonard Talmont, Dalia Teišerskytė, Darius Ulickas, Povilas Urbšys, Mečislovas Zasčiurinskas, gavusi Seimo nario Valdo Vasiliausko prašymą įvertinti Seimo narių Manto Adomėno ir Liutauro Kazlavicko elgesį dėl galimo etikos normų ir teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, atliko tyrimą.

 

            Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys Valdas Vasiliauskas 2014 m. sausio 17 d. kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (toliau – Komisija), prašydamas įvertinti Seimo narių Manto Adomėno ir Liutauro Kazlavicko elgesį dėl galimo etikos normų ir teisės aktų reikalavimų pažeidimo 2014 m. sausio 14 d. Seime išplatintame laiške „Dėl bandymų kompromituoti Lietuvos Respublikos Prezidentę ir sąmoningo kenkimo valstybei“.

Minėtame laiške Seimo nariai M. Adomėnas ir L. Kazlavickas teigė: „Viešai žinoma ir teismuose po pranešimų žiniasklaidoje nagrinėta informacija, kad V. Vasiliausko vaidmuo, lydint Jaunimo teatro gastroles į JAV dar sovietiniais metais, galėjo būti susijęs su to meto sovietinių specialiųjų tarnybų užduočių atlikimu.“ Laiške taip pat svarstoma: „Visos šios aplinkybės ir VSD pažymoje išdėstytos prognozės dėl Rusijos specialiųjų tarnybų organizuojamo puolimo prieš Respublikos Prezidentę mus verčia su nerimu kelti klausimą – kas sustabdys Rusijos specialiųjų tarnybų suplanuotą informacinio karo įgyvendinimą Lietuvoje, ypač, kai šio karo įrankiais tampa Seimo nariai ar signatarai.“

V. Vasiliauskas savo kreipimesi nurodė, jog „daroma akivaizdi užuomina, kad aš galimai buvau, o gal ir esu susijęs su buvusios Sovietų Sąjungos KGB ir dabartinės Rusijos slaptosiomis tarnybomis.“ V. Vasiliausko nuomone, laiške yra pateikiama „insinuacija – šmeižikiškas, prasimanymas, mėginimas sukelti įtarimą ir bandymas pakirsti visuomenės ir kitų Seimo narių pasitikėjimą manimi.“ Seimo nario įsitikinimu, „šios insinuacijos nėra interpretacijos, prielaidos, „nuomonės“, o sąmoningas, nukreiptas prieš konkretų asmenį šmeižtas [...]“

V. Vasiliauskas neigia tai, kad teismuose buvo nagrinėta informacija apie jo vaidmenį Jaunimo teatro gastrolėse JAV. Seimo narys pabrėžė, kad „[...] iki teismo nebuvo prieita – du leidiniai paskelbė paneigimus ir atsiprašymus, nes neturėjo nė vieno įrodymo apuie mano ryšius su KGB. Teisme buvo nagrinėjamas tik moralinės žalos atlyginimas.“ V. Vasiliauskas savo kreipimesi nurodė, kad 1988 m. Jaunimo teatro trupei vykstant į gastroles JAV jis buvo ne lydintis asmuo, bet oficialus delegacijos vadovas, nes 1985-1989 m. ėjo Kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos viršininko pareigas.  

 

Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas. Be to, šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Įstatyme yra nustatyta atsakomybė už neprisipažinimą apie slaptą bendradarbiavimą su minėtomis tarnybomis, žinomai melagingų žinių apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą pateikimą ar tokios informacijos nuslėpimą. Remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, toks veikimas ar neveikimas traktuojamas kaip priesaikos sulaužymas,  pareigūno vardo pažeminimas.

Vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis, Komisija raštu kreipėsi į Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis veiklos vertinimo tarpžinybinę komisiją (toliau – Liustracijos komisija) dėl informacijos apie galimą Seimo nario V. Vasiliausko bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikimo. Liustracijos komisijos 2014 m. birželio 25 d. rašte atsakoma, kad ši komisija neturi informacijos apie V. Vasiliausko slaptą bendrarbiavimą su buvusios SSRS KGB.

Komisija taip pat kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, prašydama pateikti informaciją apie tai, ar jame esama duomenų apie Seimo nario V. Vasiliausko ryšius su Lietuvos TSR valstybės saugumo komitetu (KGB). Lietuvos ypatingojo archyvo 2014 m. gegužės 20 d. rašte informuojama, kad Lietuvos TSR saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Specialaus patikrinimo dėl išvykimo į užsienį bylų abėcėlinėje kartotekoje saugoma V.Vasiliauskui užvesta kortelė (be datos) su įrašytu bylos numeriu. Rašte pažymima, kad šioje kartotekoje minima V. Vasiliauskui vesta specialaus patikrinimo dėl išvykimo į užsienį byla buvo sunaikinta 1990 m.

Komisija susipažino su Lietuvos ypatingajame archyve saugoma 1988 m. Jaunimo teatro gastrolių Jungtinėse Amerikos Valstijose byla, išskyrus ribojamo naudojimo dokumentus, kuriuose esama neskelbtinos agentūrinės kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su asmenų prisipažinimu apie bendradarbiavimą su KGB. Minėtos apimties byloje, su kuria susipažino Komisija, nėra duomenų, kurie leistų patvirtinti V. Vasiliausko bendradarbiavimo su KGB faktą.

 

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Įstatymas) pateikiamas sąvokos „nuomonė“ apibrėžimas. Įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje „nuomonė“ apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Įstatyme taip pat nustatyta, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime, taip pat ir viešai reikšdami savo nuomones, vertinimus ir interpretacijas. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalyje išvardijami politikų elgesio principai: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, rekomenduoti Seimo nariams Mantui Adomėnui ir Liutaurui Kazlavickui suderinti savo elgesį su Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais politiko elgesio reikalavimais.

Pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                          Valentinas Stundys