2014 m. 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Viktoras Fiodorovas, Povilas Gylys, Petras Gražulis, Vytautas Juozapaitis, Andrius Palionis, Valdas Skarbalius, Valentinas Stundys, Stasys Šedbaras, Leonard Talmont, Dalia Teišerskytė, Darius Ulickas, Povilas Urbšys, Mečislovas Zasčiurinskas, Edvardas Žakaris, gavusi Seimo nario Algimanto Salamakino prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, vertino Seimo narių Andriaus Kubiliaus ir Gintaro Steponavičiaus pasisakymų Seimo posėdyje atitikimą Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems principams.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2014 m. sausio 23 d. Seimo narys Algimantas Salamakinas raštu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įvertinti Seimo narių Andriaus Kubiliaus ir Gintaro Steponavičiaus viešus pasisakymus 2014 m. sausio 23 d. vykusiame rytiniame Seimo plenariniame posėdyje. Šiame kreipimesi A. Salamakinas nurodė, kad minėtame Seimo posėdyje vykstant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1092(2) (toliau – Įstatymo projektas) priėmimui A. Kubilius ir G. Steponavičius nepagrįstai apkaltino jį  melu, kai A. Salamakinas informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012 – 2020 metų programoje yra patvirtinusi nuostatą dėl atskaitymų iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomo valstybinio miškų ūkio medienos pardavimo pajamų.

Įstatymo projekto Nr. XIIP-1092(2) 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tokio turinio nuostata:

„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio srityje bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“

 Minėtame Seimo posėdyje A. Salamakinas kalbėjo: „Štai yra 2012 m. gegužės 23 d. Jūsų Vyriausybės ministro patvirtinta Miškų ūkio sektoriaus plėtros programa. Ir ką jūs numatėte? Nuo 2015 m. privačių miškų savininkus apmokestinti 10 proc. mokesčiu. Tai yra, Andriau Kubiliau, Jūsų Vyriausybės pasirašytas nutarimas. Mes pasiūlėme tik 5, tai yra dvigubai mažiau nei priėmėte įsipareigojimus Jūs.“

Seimo posėdyje vykstant diskusijai A. Kubilius kalbėjo: „[...]  ponas A. Salamakinas, jeigu jis dabar girdėtų, tai aš jam paaiškinčiau, kad yra tokia liga, kaip melas ir didelis melas. Tai jūs jau perėjote pirmąją stadiją, ir tuoj priartėsite prie antrosios. [...] iš tikrųjų buvo nutarta, kad 2014 m. turi vykti esminė diskusija dėl to, kaip perskirstyti iš privačių miško savininkų ir taip surenkamus mokesčius, kad į miškų fondą iš tikrųjų patektų daugiau lėšų. Niekur nebuvo kalbama apie tai, kad bus įvedami nauji mokesčiai.“

A. Kubilius 2014 m. kovo 25 d. Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad A. Salamakino skundas yra visiškai nepagrįstas. A. Kubiliaus teigimu, XV Vyriausybė nebuvo priėmusi įsipareigojimo nuo 2015 metų apmokestinti privačių miškų savininkus 10 proc. mokesčiu. A. Kubilius pažymėjo, kad šios Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012 – 2020 metų programos 7.5 dalyje yra pasakyta tik tiek, kad „tikslinga peržiūrėti su privačiais miškais susijusią mokesčių sistemą ir tobulinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą – numatyti galimybę į šių reikmių finansavimą įtraukti privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio generuojamas lėšas.“ Seimo narys pažymėjo:  „Akivaizdu, kad A. Salamakinas pažeidė šiuos valstybės patvirtintus principus, kuriuose buvo numatyta apmokestinimo „peržiūra“ ir „tobulinimas“ ir pats vienareikšmiškai, nesikonsultuodamas su socialiniais partneriais, nusprendė įvesti papildomą apmokestinimą.“

Aukščiau minėtame Seimo posėdyje G. Steponavičius kalbėjo: „Išties negarbinga kolegai A. Salamakinui šitaip elgtis, kada paties elgesys kelia daugiau abejonių negu įprasta. Būdamas etikos sargas, šiuo klausimu kolega A. Salamakinas įsivėlė į manipuliacijas. Būdas, kaip civilizuotas projektas, sprendžiantis svarbius infrastruktūrinius ir kitus valstybei [...] projektus, buvo apipintas, įdedant privačių miškų savininkų apmokestinimo temą. Tai yra negarbinga, jiems tai darant už nugaros, ir tokiu būdu, kaip tai buvo padaryta, aš manau, tame tarpe manipuliuojant ir neva priimtais ankstesniais Vyriausybės protokoliniais sprendimais, dar kartą noriu pabrėžti Jums, kolega Salamakinai, garbės visiškai nedaro [...].“

G. Steponavičius 2014 m. kovo 31 d. savo paaiškinime Komisijai nurodė, kad 2014 m. sausio 23 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusios dikusijos metu jis pareiškė savo nuomonę dėl svarstomo įstatymo projekto.  G. Steponavičiaus paaiškino: „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1092(2) įtvirtinti privalomieji 5 procentų atskaitymai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką buvo derinami skubotai, neatlikus su privačiais miškais susijusios mokesčių sistemos analizės, nederinant šios nuostatos su privačių miškų asociacijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis.“. Seimo narys pabrėžė, jog „Siekis atidžiai peržiūrėti šią sistemą nesuponuoja papildomų mokesčių įvedimo“.

Kaip minėta, Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtintos Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012 – 2020 metų programos (toliau – Programa) 7.5 punkte pasakyta, kad „tikslinga peržiūrėti su privačiais miškais susijusią mokesčių sistemą ir tobulinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą – numatyti galimybę į šių reikmių finansavimą įtraukti privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio generuojamas lėšas“. Šios Programos 7.6 punkte numatomi uždaviniai, kuriuos reikia įgyvendinti Programos 7.5 punkte nurodytam tikslui pasiekti. Programos 7.6.3 papunktyje nustatyta, kad reikia „į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų.“ Šios Programos priedo „Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012 – 2020 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės“ (toliau – Priedas) 18 punkte nurodytas uždavinys, kuris atitinka suformuluotą programos 7.6.3 papunktyje, t. y. „į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų“. Vertinimo kriterijus – padidintas bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimas procentais. Vertinimo kriterijų reikšmė – 10 procentų 2015 metais ir 20 procentų 2020 metais. Vadinasi, Vyriausybės patvirtintos Programos Priede buvo numatyta, kad atskaitymai iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų 2015 m. turėtų siekti 10 procentų, o ankstesniais metais toks mokestis nebuvo taikomas.

Pažymėtina, kad Seimo nariai A. Kubilius ir G. Steponavičius Seimo posėdyje akcentavo tik bendresnio pobūdžio Programos nuostatą, tačiau nepripažino, kad jos Priede yra nustatytas tikslus atskaitymų iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų dydis procentais.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka, t. y. teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime, tarp kurių yra pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, sąžiningumo principas, įpareigojantis sąžiningai eiti pareigas ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą, ir atsakomybės principas, įpareigojantis atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 9 punktai).

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, apsiriboti svarstymu Komisijoje.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkas                                                                                      Valentinas Stundys