2014 m. 

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Povilas Gylys, Petras Gražulis, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Andrius Palionis, Valdas Skarbalius, Valentinas Stundys, Stasys Šedbaras, Leonard Talmont, Darius Ulickas, Mečislovas Zasčiurinskas, Edvardas Žakaris, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata nagrinėjo situaciją, kuri susidarė po to kai Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – Komisija) pirmininkas, o taip pat keturi jos nariai paskelbė pareiškimą, kuriuo informavo, kad stabdo savo įgaliojimus Komisijoje.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

 

2013 m. gruodžio 3 d. Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – Komisija) pirmininkas Valentinas Stundys ir Komisijos nariai Vytautas Juozapaitis, Stasys Šedbaras, Dalia Teišerskytė ir Povilas Urbšys paskelbė pareiškimą, kuriame informavo, kad stabdo savo įgaliojimus Komisijoje.

 

2013 m. gruodžio 4 d. turėjo vykti iš anksto suplanuotas Komisijos posėdis. Apie minėtą posėdį Komisijos nariams buvo pranešta elektroniniu paštu, taip pat buvo parengta ir išplatinta posėdžio medžiaga. Planuojamo Komisijos posėdžio darbotvarkė iš anksto buvo paskelbta Seimo interneto svetainėje, kaip numatyta Seimo statuto 48 straipsnio 5 dalyje.

2013 m. gruodžio 4 d. 13 val. Komisijos nariai susirinko į numatytą posėdžio vietą.

Į posėdį atvyko  10 (iš 15), t. y. daugiau kaip pusė Komisijos narių.  Komisijos pirmininkas į posėdį  neatvyko.

Komisijos pirmininko pavaduotojas susirinkusius Komisijos narius supažindino  su Komisijos pirmininko ir kelių Komisijos narių pareiškimu.  Atvykusių  komisijos narių nuomone  Komisijos posėdis turi įvykti.

Komisijos posėdžiui bendru sutarimu pirmininkavo Komisijos pirmininko pavaduotojas. Kvorumas buvo. Komisijos posėdžio metu buvo svarstomi iš anksto parengtoje darbotvarkėje numatyti klausimai ir priimami sprendimai dėl jų.

2013 m. gruodžio 9 d. Seimo valdyba gavo Komisijos pirmininko ir  4 Komisijos narių pareiškimą,  kuriame teigiama, kad 2013 m. gruodžio 4 d. įvykęs susirinkimas nėra Komisijos posėdis.

Komisija sudaroma  pagal Seimo statuto 71 straipsnio reikalavimus.  Šio straipsnio 5 dalies nuostata  nustato,  kad   kiekvienas iš pasiūlytų į Komisijos narius kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu pats posėdyje nedalyvauja, raštišką sutikimą dirbti Komisijoje.

74 straipsnio 4 dalies nuostata nurodo, kad  nuolat veikianti komisija turi visas komitetų teises ir pareigas.  78 straipsnis nustato Komisijos veiklos kryptis ir įgaliojimus.

Seimo Komitetų, o taip pat Komisijų darbo tvarką nustato Seimo statuto dešimtasis skirsnis.

Komisija savo veikloje taip pat vadovaujasi 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos posėdyje patvirtintomis darbo tvarkos taisyklėmis.

Seimo statuto 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eiliniai ir neeiliniai komitetų (ir komisijų) posėdžiai rengiami jų pirmininkų siūlymu.

Seimo statuto 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas. Išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų komiteto pirmininką tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas, o jo nesant – pirmininko įgaliotas komiteto narys. Remiantis Seimo statuto 53 straipsnio 4 dalies nuostata, komiteto posėdžiams turi teisę pirmininkauti komiteto pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo: „Pabrėžtina, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, t.y. kaip tokį Tautos atstovą, kuriam darbas Seime yra jo profesinė pareiga. [...] Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo konstitucinę pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose, taip pat Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo konstatuojamosios dalies II skyriaus 5 ir 10 punktai)

Seimo statutas nenumato galimybės Seimo nariui stabdyti savo veiklą Seimo struktūriniame padalinyje. Seimo nario pareiga dalyvauti Seimo posėdžiuose nustatyta Seimo statuto 10 straipsnio 1 dalyje, o jo pareiga dalyvauti Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose įtvirtinta to paties straipsnio 5 dalyje.

Vadovaujantis Seimo statuto 11 straipsnio 3 dalies nuostata, nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat  nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jei Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

Konstitucinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. KT20-I1/2014 pažymėjo, kad Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Demokratinėje teisinėje valstybėje visos valstybės institucijos ir visi pareigūnai privalo vadovautis Konstitucija ir teise. Valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo; ji konstituciškai įtvirtinama nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, valdžios galias riboja Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada).

Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo inter alia Seimas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti;

Pareigas eidami, įgyvendindami savo teises, Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine; Seimo narys pagal Konstituciją ne tik įgyja atitinkamas teises, bet ir privalo vykdyti tam tikras pareigas, kylančias iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų; Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus;

Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2005 m. vasario 10 d. sprendime aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą Seimo veiklos nepertraukiamumo principą, inter alia konstatavo, kad:

– pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla; Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą;

– Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose;

– Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus; Seimo nario įgaliojimų vykdymas, taigi ir Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas Seimo nario darbas, yra ir tokia Seimo nario veikla, kai jis vykdo Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių padalinių pavedimus, kitas užduotis, įstatymų nustatytais atvejais atstovauja Seimo narių grupėms ir pan.;

– galimos tokios situacijos, kai Seimo narys dėl ypač svarbių asmeninių, kitų pateisinamų priežasčių tam tikrą laiką negali dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose ir (arba) tam tikrą laiką negali vykdyti kitų Seimo nario pareigų; toks Seimo narys minėtais atvejais turi kreiptis į įstatyme (Seimo statute) nurodytą instituciją dėl leidimo tą laiką nedalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose, tą laiką nevykdyti kitų Seimo nario pareigų; jeigu Seimo nario nurodytos priežastys yra ypač svarbios, pateisinamos, minėtas leidimas jam suteikiamas; negavusio tokio leidimo Seimo nario nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose, kitų Seimo nario pareigų nevykdymas būtų nepateisinamas;

Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti.

Seimo statuto 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Komisija sprendžia, ar nedalyvavimo Seimo posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos, Seimo komitetų ir komisijų pirmininkai sprendžia, ar nedalyvavimo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos. Ginčus, ar nedalyvavimo komiteto ar komisijos posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos, sprendžia Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgusi į atitinkamų komitetų ir komisijų pirmininkų išvadas ir Seimo nario paaiškinimus.

Komisijos pirmininkas ir 4 Komisijos nariai nurodė  nedalyvavimo Komisijos veikloje priežastį – Seimo statuto 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos frakcijų proporcinio atstovavimo normos pažeidimas.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs: „Tai, kad pagal Konstituciją aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai  ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, suponuoja, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi veikti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Seimo statuto 15⁶ straipsnyje yra nurodyta, kad Seimo veikla yra nepertraukiama. Seimo veiklos nepertraukiamumo principą yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas.

1994 m. vasario 24 d.  nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimas visada privalo užtikrinti, kad Konstitucijoje nustatyti jo įgaliojimai būtų nepertraukiamai įgyvendinami ir kad šalyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovybė galėtų konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai įgyvendinti aukščiausią suverenią Tautos galią.

2004 m. liepos 1 d. nutarime Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Seimo veiklos nepertraukiamumo reikalavimą, pažymėjo: „Konstitucijoje yra nustatyta tokia valstybės valdžios sąranga, kai kiekviena valstybės valdžios institucija savo funkcijas vykdo nepertraukiamai. Pagal Konstituciją negali būti tokių teisinių situacijų, kai kuri nors valstybės valdžią įgyvendinanti institucija nefunkcionuoja.“

 

2014 m. kovo 19 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento rašte pažymima, kad „[...] negalima situacija, kai vieno asmens pareikšta pozicija paralyžiuotų ne tik bet kurio Seimo struktūrinio padalinio (ne tik EPK), bet ir viso Seimo darbą, kuris yra nepertraukiamas“.

Komisijai, kaip nuolat veikiančiam Seimo struktūriniam padaliniui su savo ypatingom  ir specifinėm funkcijom, taikytinas veiklos nepertraukiamumo principas.

Komisijos pirmininkui sustabdžius savo įgaliojimus Komisijoje, paralyžiuojama ne tik Komisijos veikla – tai komplikuoja posėdžių rengimą ir sprendimų priėmimą, Komisijos administravimą, Komisijos pirmininkas taip pat neduoda (negali duoti) pavedimų Komisijos pirmininko pavaduotojui jį pavaduoti, tiesiogiai veikiamas ir viso Seimo darbas, gali susidaryti situacija (ir susidarė), kai Seimo Pirmininkė negali pasirašyti priimtų įstatymų perdavimo, jie nepatenka į Prezidentūrą ir t.t.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnės Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisijoje keli Komisijos nariai (ne Komisijos pirmininkas)  pranešė apie nedalyvavimą Komisijos veikloje. Komisija nusprendė, kad remiantis Seimo statuto 10 straipsnio nuostatomis toks veiksmas yra neteisėtas (2011 m. kovo 23 d. išvada  Nr. 101-I-5).

 

Taigi, Seimo statuto 52 straipsnis ir 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos patvirtintos darbo tvarkos taisyklės, vienareikšmiškai neapibrėžia, kas laikytina išvykimu, o kas – ne , tačiau minėta Seimo statuto nuostata aiškiai sieja pavadavimą su pirmininko nevykdymu jam pavestų pareigų. Atsižvelgiant į Seimo statuto 52 str. 2 dalies tikslą, 15⁶ straipsnio nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą, kuriuo išaiškintas Seimo veiklos nepertraukiamumo reikalavimas, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei konstitucinį atsakingo valdymo reikalavimą, teisėtu pirmininko pavadavimo pagrindu laikytinos ir kitos, taip pat ir Statuto 11 str. 3 d. tiesiogiai neįvardintos pirmininko nedalyvavimo komisijos posėdyje priežastys. Tai, kad Seimo narys nevykdo pareigos dalyvauti komisijos posėdyje, įskaitant nedalyvavimą be svarbių priežasčių, negali būti pagrindas pažeisti Seimo padalinio veiklos nepertraukiamumą arba trukdyti vykdyti Seimo padalinio funkcijas. Atitinkamai, komisijos pirmininkui nevykdant savo pareigų, įskaitant neatvykimą į komisijos posėdį, turi būti taikoma Seimo statuto 52 str. 2 d.

Be to, remiantis Seimo statuto 15 straipsnio 3 dalies nuostata, Seimo nariams pareigūnams ir Seimo opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas, kurio dydį nustato įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo statute nenumatyta galimybė Seimo nariui pareigūnui stabdyti savo veiklą Seimo struktūriniame padalinyje, nėra nustatyta ir atsakomybė už tokį veiksmą (įskaitant ir atlyginimo sumažinimą).

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

 

1. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir narių 2013 m. gruodžio 3 d. pareiškimas dėl įgaliojimų Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje sustabdymo nesuderinamas su jų konstitucine pareiga dalyvauti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, kurių nariais jie yra, darbe, o toks Seimo narių pareigų nevykdymas pažeidžia Konstitucijos bei Seimo statuto 10 straipsnio nuostatas. 

2. Komiteto ar Komisijos pirmininko ar nario nevykdymas pareigos dalyvauti Seimo komiteto ar komisijos darbe, negali būti pagrindas pažeisti jų veiklos nepertraukiamumą arba trukdyti vykdyti tokio Seimo struktūrinio padalinio funkcijas.

3. Komiteto ar Komisijos pirmininkui be pateisinamų priežasčių nedalyvaujant Seimo struktūrinio padalinio darbe, įskaitant bet neapsiribojant, neatvykstant į komisijos ar komiteto posėdžius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais Seimo veiklos nepertraukiamumo ir atsakingo valdymo reikalavimais, taip pat bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi būti pilna apimtimi taikoma Seimo statuto 52 str. 2 d.

4. 2013 m. gruodžio 4 d. Etikos ir procedūrų komisijos posėdis vyko teisėtai.

5. Siūlyti Seimui:

5.1. Tuo atveju, kai Seimo komiteto ar komisijos pirmininkas atsisako vykdyti savo pareigas Seimo struktūriniame padalinyje, kurio pirmininku jis yra, į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę turi būti įrašomas klausimas dėl tokio Seimo komiteto ar komisijos pirmininko atšaukimo ir naujo pirmininko patvirtinimo.

5.2. Nustatyti Seimo narių atsakomybę už Seimo statute jiems nustatytų  pareigų, susijusių su jų darbu Seimo struktūriniame padalinyje, kurio nariu Seimo narys yra, nevykdymą.

 

Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 3, susilaikė – 0.

 

Komisijos pirmininkas                                                                                   Valentinas Stundys