2014 m. 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Povilas Gylys, Petras Gražulis, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Andrius Palionis, Valdas Skarbalius, Valentinas Stundys, Stasys Šedbaras, Leonard Talmont, Darius Ulickas, Mečislovas Zasčiurinskas, Edvardas Žakaris, gavusi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, nagrinėjo klausimą dėl teisės aktų projektų registravimo Seimo posėdžių sekretoriate.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2014 m. kovo 26 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas kreipėsi į Komisiją, prašydamas išaiškinti, ar Seimo posėdžių sekretoriate registruojant įstatymų projektus ir pasiūlymus dėl jų yra laikomasi Seimo valdybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1961 patvirtinto Seimo kanceliarijos reglamento (toliau – Reglamentas) II dalies 24 punkto reikalavimų. B. Bradauskas taip pat prašė įvertinti, ar minėtą Reglamento punktą tikslinga suformuluoti taip, kad Seimo nario teikiamas pasiūlymas, kuris iš esmės yra alternatyvus arba naujas įstatymo projektas, Seimo posėdžių sekretoriato atsakingo darbuotojo būtų registruojamas kaip įstatymo projektas.

 

Minėtame kreipimesi B. Bradauskas pažymėjo: „Įstatymų projektų svarstymo komitete praktikoje susiduriame su problema, kai norint palengvinti pasiūlymų eigą ir išvengti kai kurių Seimo statute numatytų procedūrų bei terminų, iš esmės alternatyvūs Seimo narių įstatymų projektai registruojami kaip pasiūlymai. [...] Taip išvengiama Lietuvos Respublikos Statuto 135-139, 145 str. bei kituose straipsniuose numatytų procedūrų.“

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 68 straipsniu, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei, taip pat 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Piliečiai gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir Seimas jį privalo svarstyti.

Seimo statuto 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta Seimo nario teisė rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime.

Visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, paskelbtų Teisės aktų informacinėje sistemoje. Seimo statuto 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabas ir pasiūlymus gali pateikti likus ne mažiau kaip 2 valandos iki pagrindinio komiteto posėdžio, kuriame pradedamas svarstyti komiteto išvadų projektas.

 

Seimo statuto 135 straipsnyje nurodyti teikiamo registruoti projekto reikalavimai. Šiame straipsnyje nustatyti išsamūs reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamo aiškinamojo rašto turiniui, tačiau įstatymo projekto turinio reikalavimai nedetalizuojami.  

Įstatymų ir kitų teisės aktų projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 ir 14 straipsniuose nustatyti teisės akto projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai keliami reikalavimai. Pažymėtina, kad reikalavimai Seimo narių pasiūlymams dėl įstatymų projektų nėra atskirai aptariami, todėl siūlytina vadovautis bendraisiais reikalavimais.

Seimo statute nėra aptariama, kokiais atvejais įstatymo projektas laikytinas alternatyviu. Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalyje yra pasakyta tiek, kad jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, Seimo komitete ir svarstymo Seimo posėdyje metu jie nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų. Seimo statuto  150 straipsnio 3 dalyje, kurioje aptariami pagrindinio komiteto sprendimai, nurodyta, kad jeigu komitetui svarstyti buvo pateikti keli alternatyvūs projektai, komitetas viename iš artimiausių posėdžių apsisprendžia, kuriam iš alternatyvių projektų pritarti ir pradėti jo svarstymo komitete procedūrą.

 

Seimo valdybos 2008 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 2300 buvo patvirtintas Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų klausymų ir svarstymo Seimo komitetuose, komisijose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) ir komitetų, komisijų išvadų formos.

Aprašo 6 priede yra pateikiama rekomendacinio pobūdžio pasiūlymo dėl įstatymo projekto forma. Šioje formoje nurodoma, kad pasiūlyme turėtų būti įrašytas siūlomas keisti straipsnis, straipsnio dalis ir dalies punktas. Taip pat turėtų būti išdėstytas pasiūlymo turinys bei argumentai, pagrindžiantys teikiamą pasiūlymą. Minėtoje formoje nenurodoma reikalavimų pasiūlymo turiniui, tik reikalaujama rengiant pasiūlymą vadovautis aukščiau minėtais teisės aktais: Teisėkūros pagrindų įstatymu ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis.

 

Remiantis Seimo statuto 136 straipsnio 1 dalies nuostata, visi Seimui teikiami įstatymų projektai ir pasiūlymai, projekto lydimieji dokumentai registruojami Seimo posėdžių sekretoriate.

Seimo kanceliarijos reglamento (toliau – Reglamentas) 9 punkte nustatyta, kad visi Seimui teikiami įstatymų projektai, pasiūlymai, aiškinamieji raštai, kiti įstatymų projektų lydimieji dokumentai Seimo posėdžių sekretoriatui pateikiami spausdinti popieriuje ir elektronine laikmena ir turi atitikti Seimo statuto ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Reglamento 10 punkte įtvirtinta, kad Seimo posėdžių sekretoriato atsakingas tarnautojas, gavęs įstatymo projekto iniciatoriaus teikiamą Seimo statuto reikalavimus atitinkantį įstatymo projekto, pasiūlymo originalą, jį antspauduoja specialiu registracijos spaudu ir įrašo į Seime gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų registrą (toliau – Registras), prieinamą Seimo kompiuterių vidinio tinklo rinkmenų serveryje. Ši nuostata taikoma kartu su įstatymo projektu teikiamo aiškinamojo rašto registravimui laikantis vienos jų numeracijos.

Reglamento II dalies 24 punkte nustatyta, kad informaciją apie Seime svarstant teisės akto projektą gautus dokumentus (naujus įstatymų projektų variantus, alternatyvius įstatymų projektus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Seimo komitetų pateiktas išvadas, pasiūlymus ir kt.) Seimo posėdžių sekretoriato atsakingas tarnautojas įrašo į registrą, o gautų dokumentų tekstus iš karto įkelia į Teisės aktų informacinę sistemą (TAIS).

Iš minėtų Reglamento nuostatų darytina išvada, kad įstatymo projekto ar pasiūlymo rengėjas privalo užtikrinti, jog projektas būtų parengtas laikantis ne tik Seimo statute, bet ir kituose teisės aktuose (Teisėkūros pagrindų įstatyme ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose) nustatytų reikalavimų. Atitinkamai Seimo posėdžių sekretoriato atsakingas tarnautojas, gavęs Seimo statuto reikalavimų neatitinkantį projektą ar pasiūlymą, turėtų atsisakyti jį registruoti ir nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Pagal šiuo metu susiformavusią praktiką Seimo posėdžių sekretoriato atsakingas tarnautojas registruoja įstatymo projektą kaip alternatyvų jau įregistruotam įstatymo projektui, jeigu taip nurodo įstatymo projekto rengėjas ir iniciatorius.

 

Seimo kanceliarijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojai vykdo Seimo kanclerio įsakymais patvirtintuose pareigybių aprašymuose jiems priskirtas funkcijas.

Pagal atitinkamus pareigybių aprašymus Seimo posėdžių sekretoriato atsakingi tarnautojai konsultuoja Seimo narius, Vyriausybės bei Prezidentūros atstovus, Seimo komitetų patarėjus, kitus Seimo kanceliarijos darbuotojus ir visuomenės atstovų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, komitetų išvadų bei kitos lydinčios medžiagos rengimo, registravimo, svarstymo bei parlamentinės kontrolės vykdymo klausimais.

Komitetų biurų patarėjų pareigybių aprašymuose  jiems priskirta funkcija rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus, pastabas bei išvadas Komiteto nariams, rengiantiems ar analizuojantiems projektus, su Komiteto veikla susijusiais klausimais, dalyvauti atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę.

Komisijų biuro patarėjų pareigybių aprašymuose numatyta, kad patarėjai padeda rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, padeda išvadų rengėjams parengti išvadų projektus ir pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų projektų ar kitų klausimų, perduotų svarstyti Komisijai.

 

Apibendrinant aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad Seimo statute ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų Seimo nario teikiamo pasiūlymo dėl įstatymo projekto apimčiai ir turiniui. Kaip minėta, Seimo valdybos sprendimu yra patvirtinta rekomendacinė Seimo nario pasiūlymo forma bei nurodyta rengiant ir teikiant registruoti pasiūlymus dėl įstatymų projektų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais reikalavimais ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl teikiamo registruoti projekto rūšies ir formos siūlytina vadovautis protingumo kriterijais. Jeigu Seimo nario parengtas projektas iš esmės yra tos pačios apimties kaip Teisės aktų informacinėje sistemoje jau esantis įstatymo projektas, t. y.  juo siūloma keisti, pildyti ar pripažinti netekusiomis galios tas pačias įstatymo ar jo straipsnių sudedamąsias dalis, projektas turėtų būti teikiamas registruoti kaip alternatyvus įstatymo projektas. Jeigu Seimo nario parengtas projektas yra siauresnės apimties nei Teisės aktų informacinėje sistemoje esantis įstatymo projektas, jis turėtų būti teikiamas registruoti kaip Seimo nario pasiūlymas.

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kanceliarijos struktūrinių padalinių tarnautojų pareigybių aprašymuose yra nustatytos jiems privalomos vykdyti funkcijos, manytina, kad netikslinga keisti ar pildyti Reglamento II dalies 24 punkto nuostatą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Rekomenduoti Seimo nariams, rengiantiems įstatymų, kitų teisės aktų projektus ir pasiūlymus:

1.      vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimais, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis ir Seimo valdybos 2008 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 2300 patvirtinta rekomendacine pasiūlymo forma.

2.      konsultuotis su Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato, komitetų biurų ir Komisijų biuro atsakingais tarnautojais.

 

            Pritarta bendru sutarimu.

 

Komisijos pirmininkas                                                                             Valentinas Stundys