Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisija (toliau – Komisija) yra nuolatinė komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. XII-33 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“.

Komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“; šis nutarimas pakeistas Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. XII-1742 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“.

2015 metais Komisijoje dirbo 14 narių:

1) Ričardas Sargūnas – Komisijos pirmininkas nuo 2015 m. gegužės 21 d.;

2) Kęstutis Masiulis – Komisijos pirmininko pavaduotojas;

3) Linas Balsys;

4) Vydas Gedvilas;

5) Kęstutis Daukšys – Komisijos pirmininkas iki 2015 m. gegužės 21 d.;

6) Algimantas Dumbrava;

7) Eugenijus Gentvilas;

8) Zbignev Jedinskij;

9) Dainius Kreivys;

10) Andrius Kubilius;

11) Arvydas Mockus;

12) Andrius Palionis;

13) Artūras Skardžius;

14) Birutė Vėsaitė.

Lietuvos Respublikos Seimo pavedimų vykdymo kontrolės informacinės sistemos duomenimis 2015 m. Komisija gavo 215 pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų, parengė ir išsiuntė 246 atsakomuosius ir iniciatyvinius raštus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisijos pirmininkas sušaukė 29 posėdžius (tarp jų 4 išvažiuojamuosius), juose svarstyti 47 parlamentinės kontrolės klausimai (įskaitant 2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ 2 straipsnyje nustatytą įpareigojimą Komisijai išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl šio nutarimo 2 straipsnyje nurodytų klausimų) ir 10 kitų klausimų. Komisijos iniciatyva buvo parengti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas Nr. XIIP-3085 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ pakeitimo“ (priimtas 2015 m. gegužės 21 d.) ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas Nr. XIIP-3825 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ pakeitimo“ (priimtas 2015 m. lapkričio 26 d.). Be to, Komisija Seimo pavedimu kaip papildomas komitetas svarstė 3 įstatymų projektus ir pateikė dėl jų savo išvadas.

2015 metais Komisija Seime padėjo suorganizuoti 3 tarptautines konferencijas ir priėmė 1 užsienio delegaciją.

Informacija apie Komisijos posėdžius ir kitus renginius buvo reguliariai skelbiama Seimo interneto svetainėje http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=9132&p_k=1, siunčiama Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriui.

Parlamentinis tyrimas

Komisijai Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ (toliau – Nutarimas) buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais ir išsiaiškinti:

1) ar 2010 metais buvo importuota ir Lietuvos Respublikos vartotojams parduota kaip remtinos (AB Lietuvos elektrinėje pagamintos) 0,6 TWh elektros energijos, dėl ko vartotojai permokėjo 52 417 000 Lt:

a) kokios šio pardavimo priežastys ir pasekmės; kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinės atsakingi asmenys dalyvavo priimant ir priėmė šį sprendimą; ar šiems asmenims buvo taikytos atsakomybės priemonės;

b) kokiais motyvais buvo grįstas Lietuvos Respublikos energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymas, kuriuo buvo nustatyta didesnė, negu iš tiesų buvo būtina, elektros gamybos kvota Lietuvos elektrinei; šio įsakymo rengėjus; kokios sutartys dėl to buvo sudarytos su dujų tiekėjais, koks tų sutarčių turinys, kokie įmonės, sudariusios sutartis, įsipareigojimai;

2) ar 2009–2011 metais AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinė vykdė komercinę prekybą apyvartiniais taršos leidimais, dėl kurios buvo patirta 147 651 653 Lt nuostolių:

a) kokios šios komercinės prekybos priežastys ir pasekmės; kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinės atsakingi asmenys savo sprendimais sudarė sąlygas vykdyti ir vykdė tokią komercinę veiklą; ar buvo taikytos atsakomybės priemonės ir išieškota žala iš šioje veikloje dalyvavusių asmenų;

b) ar dėl AB Lietuvos elektrinės pasirašytų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sutarčių ir jų pakeitimais prisiimtų įsipareigojimų nebuvo sukurtos prielaidos įmonei ateityje patirti žalą;

c) ar dėl įmonės vykdomos prekybos apyvartiniais taršos leidimais susidarę nuostoliai buvo tinkamai nurodomi įmonės finansinėse ataskaitose; kokiu būdu šie nuostoliai buvo dengiami;

3) priežastis, lėmusias tai, kad į AB „Lietuvos energija“, AB Lietuvos elektrinės, AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, AB LESTO reguliuojamos veiklos sąnaudas ir turtą buvo įtraukti nereguliuojamai veiklai priskirtini sąnaudos ir turtas, taip pat tai, kad nebūtinos sąnaudos reguliuojamai veiklai vykdyti buvo įtrauktos į reguliuojamos veiklos sąnaudas; asmenis, kurie parengė ir priėmė šiuos sprendimus; ar tokiu būdu nebuvo iškraipyti reguliavimo ir finansinėse ataskaitose pateikti duomenys;

4) ar pirkdavo AB „Lietuvos elektrinė“, AB „Lietuvos energija“ (nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lietuvos energija“), AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, AB LESTO prekes ir paslaugas iš asmenų, su kuriais sieja (siejo) administraciniai, valdymo, nuosavybės ryšiai, 2010–2014 metais; ar šiame punkte nurodytos įmonės pirkdavo prekes ir paslaugas iš tiesiogiai nereguliuojamų (priklausančių įmonės grupei) asmenų (IV bloko įmonių) 2010–2014 metais; kodėl ir kiek pirkdavo šių prekių ir paslaugų; ar šios prekės ir paslaugos buvo perkamos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas); ar pirkimas galimai nesivadovaujant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis turėjo įtakos reguliuojamos veiklos tarifo dydžiui;

5) kiek, iš kokių tiekėjų, kokiems tikslams AB „Lietuvos elektrinė“, AB „Lietuvos energija“ (nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lietuvos energija“), AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, AB LESTO įsigijo prekių, paslaugų, produktų pagal sąnaudų kategorijas, apimančias konsultavimo, teisines, reklamos, reprezentacijos, viešinimo, informavimo, mokslinių tyrimų ir kitas panašias paslaugas, 2010–2014 metais;

6) ar būdai, kuriais AB LESTO 2010–2013 metais vykdė elektros energijos įsigijimus reguliuojamų ir garantinių vartotojų poreikiams tenkinti, taip pat tinklo technologiniams nuostoliams ir savoms reikmėms dengti, atitiko Viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus teisės aktus, ar užtikrino mažiausias sąnaudas energetikos sistemai;

7) kokia yra (buvo) „Baltpool“ ir „Nord Pool Spot“ (Šiaurės šalių elektros birža) veiklos įtaka elektros energijos kainoms Lietuvoje ir kaip 2010–2014 metais AB LESTO vykdė elektros energijos įsigijimus reguliuojamų ir garantinių vartotojų poreikiams tenkinti, taip pat tinklo technologiniams nuostoliams ir savoms reikmėms dengti; ar įsigijimai buvo vykdomi vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, mažiausių sąnaudų kriterijumi energetikos sistemai;

8) kokios priežastys lėmė, kad AB „Lietuvos energija“ (nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lietuvos energija“), AB LESTO ir AB „Litgrid“ priimant sprendimus dėl pelno paskirstymo buvo išmokėti dividendai 2010–2014 metais; kurie atsakingi asmenys dalyvavo priimant sprendimus; kokie išmokėtų dividendų finansavimo šaltiniai; kokio dydžio ir kuriems asmenims buvo suteikta parama 2010–2014 metais;

9) kokiais principais remdamosi AB „Litgrid“ ir AB LESTO vykdė balansavimo veiklą; ar balansavimo veiklos sąnaudos ir pajamos užtikrino efektyviausias balansavimo kainas elektros energijos sistemos naudotojams;

10) ar galiojusi ir šiuo metu galiojanti teisinio reguliavimo tvarka nesudarė (nesudaro) paskatų ir galimybių reguliuojamiems asmenims pelno centrus iškelti į nereguliuojamas veiklas; ar galiojusi ir šiuo metu galiojanti teisinio reguliavimo tvarka nesudarė (nesudaro) paskatų ir galimybių nereguliuojamos veiklos sąnaudas dengti iš reguliuojamos veiklos pajamų;

11) ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) tinkamai kontroliavo energetikos įmonių veiklą 2009–2014 metais.

Nutarime buvo nustatyta, kad Komisija iki 2015 m. birželio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui išvadas ir pasiūlymus. Įvertinus tai, kad „valstybinės įstaigos nepateikė laiku visų dokumentų ir didelė dokumentų apimtis buvo dar neišnagrinėta“ (K. Daukšys, 2015 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos rytinio posėdžio Nr. 248 stenograma), šis terminas Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. XII-1744 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ pakeitimo“ buvo patęstas iki 2015 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. XII-2097 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ pakeitimo“ Komisijos išvadų ir pasiūlymų pateikimo Seimui terminą antrą kartą pratęsė iki 2016 m. gegužės 31 d. dėl to, kad „Komisijai pavesta ištirti elektros energetikos sektoriaus, apimančio elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą elektros energija ir t. t., veiklą ir tyrimo metu atsirado daug papildomų klausimų, kuriuos būtina detaliau išanalizuoti (R. Sargūnas, 2015 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 298 stenograma).

Komisija 2015 m. kovo 25 d., balandžio 8, 15, 22 d., gegužės 6, 13, 20 d., birželio 3, 10, 17 d., rugsėjo 30 d. ir spalio 28 posėdžiuose (iš viso – 12 posėdžių), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo statutu, analizavo įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su klausimais, kuriuos išsiaiškinti Komisija buvo įpareigota, taip pat kviestųjų ir kitų asmenų žodžiu bei raštu pateiktą informaciją.

Svarstyti įstatymų projektai

1. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3556 (2).

2015 m. spalio 28 d. posėdyje buvo svarstomas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3556 (2), kuriuo siūloma, kad principus, kuriais vadovaujantis SGD terminalo ir paskirtojo tiekėjo sąnaudos įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomąją dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (įskaitant ir maksimalių reikalingų gamtinių dujų paros pajėgumų pristatymo vietoje apskaičiavimo tvarką ir sąlygas), patvirtintų Vyriausybė, o papildomos dedamosios surinkimo ir administravimo tvarką (kaip ir iki šiol) nustatytų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Komisija bendru sutarimu pasiūlė Ekonomikos komitetui, kaip pagrindiniam komitetui, tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-3556(2) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių J. Razmos ir E. Gentvilo, Komisijos ir kitus pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.

2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1174.

2015 m. lapkričio 25 d. posėdyje buvo svarstomas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1174, kuriuo tiesiogiai apribojama šilumos tiekėjo teisė gaminti šilumos energiją iš alternatyvių energijos išteklių ir nustatoma galimybė supirkti šilumos energiją iš kitų gamintojų tik tada, kai šilumos gamybos pajėgumai nepakankami, neatsižvelgiant į tai, kad šilumos tiekėjo išimtinai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama šilumos energija nebūtinai užtikrins patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Taigi projekto nuostata, kad bendra elektros ir šilumos gamyba (užsitikrinant bazinį šilumos poreikį) užtikrinama išimtinai naudojant tik atsinaujinančius energijos išteklius, prieštarauja Įstatymui ir jo tikslams.

Komisija bendru sutarimu pasiūlė Ekonomikos komitetui, kaip pagrindiniam komitetui, įstatymo projektą Nr. XIIP-1174 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas.

3. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1173.

2015 m. lapkričio 25 d. posėdyje buvo svarstomas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1173, kuriuo tiesiogiai apribojama šilumos tiekėjo teisė gaminti šilumos energiją iš alternatyvių energijos išteklių ir nustatoma galimybė supirkti šilumos energiją iš kitų gamintojų tik tada, kai šilumos gamybos pajėgumai nepakankami, neatsižvelgiant į tai, kad šilumos tiekėjo išimtinai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama šilumos energija nebūtinai užtikrins patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Taigi projekto nuostata, kad bendra elektros ir šilumos gamyba (užsitikrinant bazinį šilumos poreikį) užtikrinama išimtinai naudojant tik atsinaujinančius energijos išteklius, prieštarauja Įstatymui ir jo tikslams.

Komisija bendru sutarimu pasiūlė Aplinkos apsaugos komitetui, kaip pagrindiniam komitetui, atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-1173 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas.

Svarstyti parlamentinės kontrolės klausimai ir priimti sprendimai

1. Dėl Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinių elektrinių darbo perspektyvų.

2015 m. rugsėjo 30 d. posėdyje Komisija nagrinėjo Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinių elektrinių darbo perspektyvas. Komisija, išklausiusi informaciją, konstatavo, kad nėra parengto UAB „Vilniaus energija“ termofikacinės elektrinės Nr. 3, UAB Kauno termofikacinės elektrinės ir AB „Panevėžio energija“ termofikacinės elektrinės veiklos nutraukimo valdymo plano, neįvertinta, kokią įtaką termofikacinių elektrinių veiklos nutraukimas turės elektros rinkos, šilumos ir gamtinių dujų kainoms, taip pat elektros ir šilumos tiekimo patikimumui, neapibrėžtos socialinės pasekmės. Komisija, įvertinusi aplinkybes, priėmė sprendimą pasiūlyti:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1.1. iki 2015 m. spalio 19 d. pateikti Komisijai parengtą UAB „Vilniaus energija“ termofikacinės elektrinės Nr. 3, UAB Kauno termofikacinės elektrinės ir AB „Panevėžio energija“ termofikacinės elektrinės veiklos nutraukimo valdymo planą, 2015–2020 metų elektros rinkos kainų, šilumos ir gamtinių dujų kainų skaičiavimus, susijusius su termofikacinių elektrinių veiklos nutraukimu, informaciją apie elektros ir šilumos tiekimo patikimumo užtikrinimą, socialinių pasekmių valdymą;

1.2. peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ projektą Nr. 15-10151 ir apsvarstyti galimybę užtikrinti elektros energetikos sistemos rezervus UAB „Vilniaus energija“ termofikacinei elektrinei Nr. 3, UAB Kauno termofikacinės elektrinei ir AB „Panevėžio energija“ termofikacinei elektrinei;

2. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus pakeisti nutarimo projektą Nr. 15-10151 ir leidus kogeneracinėms jėgainėms teikti elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo paslaugą (lygiagrečiai koreguojant 2012 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 916), rekomenduoti atlikti skubų būtinųjų sąnaudų šiai paslaugai teikti konkrečiose jėgainėse vertinimą;

2.2. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus, apsvarstyti galimybę atsipirkusioms kogeneracinėms jėgainėms iki 80 proc. padidinti perskirstomą sąnaudų dalį, priskiriamą elektros energijos gamybai (šilumos gamybai), atsižvelgiant į kogeneracinėje jėgainėje iš elektros energijos gamybos gautą pelną (nuostolius) ir inicijuoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. O3-107 „Dėl kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“ pakeitimus.

2. Dėl atsinaujinančių energijos išteklių didinimo Lietuvos transporto sektoriuje: esama padėtis ir perspektyvos iki 2020 m.

2015 m. spalio 14 d. posėdyje Komisija nagrinėjo atsinaujinančių energijos išteklių didinimo Lietuvos transporto sektoriuje klausimus (esamą padėtį ir perspektyvas iki 2020 m.). Komisija atkreipė dėmesį, kad visų rūšių transporto suvartojamų atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) dalis, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, 2013 m. sudarė 4,65 proc. (t. y., palyginti su 2012 m., sumažėjo 0,15 proc.), 2014 m. 3,23 proc. (2008 m. sudarė 4,3 proc.). Įvertinusi tai, kad AEI Lietuvos transporto sektoriuje suvartojama vis mažiau, Komisija suabejojo, ar 2020 m. bus įvykdytas Lietuvos įsipareigojimas pasiekti, kad AEI dalis, sunaudojama visų rūšių transporto, sudarys ne mažiau kaip 10 proc. visos šalies transporto sektoriaus suvartotos energijos, kaip tai numatyta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančioje bei vėliau panaikinančioje Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB. Įvertinusi susidariusią padėtį, Komisija pasiūlė:

1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai:

1.1. parengti 2016–2020 metų priemonių planą, kuriame būtų numatyta didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą transporto sektoriuje ir taip užtikrinti, kad naudojami biodegalai ir kiti skystieji bioproduktai atitiktų tvarumo kriterijus;

1.2. parengti ir įgyvendinti paramos schemas, kurios sukurtų palankias sąlygas naudoti atsinaujinančius energijos išteklius transporte;

1.3. atlikti nuolatinę transporto sektoriuje naudojamos AEI dalies stebėseną ir kasmet iki kovo 1 d. informuoti Komisiją, kaip įgyvendinama 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

2.1. nustatyti ir patvirtinti biodujų supirkimo į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas tvarką ir sąlygas, kaip tai nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnyje;

2.2. patvirtinti Nacionalinę 2016–2020 metų atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą.

3. Dėl permokų už dujas grąžinimo vartotojams modelio.

2015 m. spalio 14 d. posėdyje Komisija, įvertinusi institucijų ir bendrovių pateiktą informaciją, pasiūlė:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1.1. atkreipti dėmesį į neproporcingą permokų grąžinimą subjektams, gamtines dujas pirkusiems vartojimo Lietuvos Respublikoje (ne pardavimo ar perpardavimo) tikslams, ir sistemų operatoriams, gamtines dujas naudojusiems technologinėms reikmėms;

1.2. peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 640 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1276 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“ ir informuoti Komisiją apie priimtas sprendimus;

2. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ kas ketvirtį pateikti Komisijai informaciją apie subjektus, gamtines dujas perkančius vartojimo Lietuvos Respublikoje (ne pardavimo ar perpardavimo) tikslams, ir sistemų operatorius, gamtines dujas naudojantiems technologinėms reikmėms, pirktą gamtinių dujų kiekį ir grąžintą permoką (eurais ir procentais).

4. Dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo, susijusio su vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šildymo sistemos.

2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje Komisija nagrinėjo nepakankamo teisinio reglamentavimo, susijusio su vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šildymo sistemos, klausimus. Komisija atkreipė dėmesį, kad esamas teisinis reglamentavimas nenumato valstybės institucijos, atsakingos už atsijungimo nuo centralizuotų šilumos ir karšto vandens tinklų priežiūrą ir kontrolę, taip pat nėra aiškiai reglamentuotos atsijungimo procedūros ir nevertinama galima žala daugiabučio namo bendraturčiams, atsirasianti dėl atsijungiančių asmenų. Komisijos nariai pažymėjo, kad netinkamas reglamentavimas ir kontroliuojančios valstybinės institucijos nebuvimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti vartotojams atsijungiant nuo centralizuotų šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų. Įvertinusi susidariusią padėtį, Komisija pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1. apsvarstyti galimybę parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ar Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektus, susijusius su institucijos, atsakingos už butų (patalpų) atjungimo nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tinklų kontrolę ir priežiūrą, paskyrimu;

2. pavesti atsakingai ministerijai ar institucijai parengti teisės aktą, kuriame būtų nuosekliai išdėstyta butų (patalpų) atsijungimo nuo karšto vandens ir šilumos tiekimo sistemos tvarka ir sąlygos, taip pat apsaugos priemonės, užtikrinančios bendraturčių, kurie lieka prijungti prie šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, teises ir teisėtus interesus.

5. Dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo, susijusio su vartotojų teise pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje svarstydama nepakankamą teisinį reglamentavimą, susijusį su vartotojų teise pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, Komisija išklausė suinteresuotų institucijų ir asmenų pranešimus ir informaciją dėl problemų pasirenkant ir įgyvendinant II apsirūpinimo karštu vandeniu būdą daugiabučiuose namuose, numatytą Šilumos ūkio įstatyme. Komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad šis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas daugelyje savivaldybių yra įgyvendinamas netinkamai dėl neaiškiai reglamentuotų būdo pasirinkimo procedūrų ir dėl to dažnai nuostoliai, susidarantys tiekiant geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti (dėl rodmenų nedeklaravimo laiku, vagysčių, vidaus tiekimo tinklų nepriežiūros ir pan.), priskiriami geriamojo vandens tiekėjui ar šilumos tiekėjui ir įtraukiami į bendrą geriamojo vandens ar šilumos kainą. Tokiu būdu geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti nuostolius, susidarančius konkrečiame daugiabutyje dėl nesąžiningo rodmenų deklaravimo ar sistemų eksploatavimo problemų, priversti apmokėti visi geriamojo vandens vartotojai toje savivaldybėje. Įvertinusi susidariusią padėtį, Komisija pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1. apsvarstyti galimybę parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų numatyta, kad už geriamąjį vandenį atsiskaitoma pagal įvadinio atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso (t. y. daugiabučio namo įvade) rodmenis;

2. apsvarstyti galimybę pakeisti Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2007 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 127 (toliau – Aprašas), numatant atsiskaitymo už geriamąjį vandenį pagal įvadinio atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso (t. y. daugiabučio namo įvade) rodmenis tvarką;

3. apsvarstyti galimybę pakeisti Aprašo nuostatas, numatant geriamojo vandens kiekio skirtumo, susidariusio tarp vartotojų deklaruotų rodmenų sumos (pagal atsiskaitomuosius geriamojo vandens skaitiklius butuose) ir įvadinio geriamojo vandens skaitiklio (daugiabučio namo įvade) rodmenų, paskirstymo daugiabučio namo bendraturčiams (vartotojams) tvarką (metodus).

6. Dėl sinchronizacijos, Visagino atominės elektrinės (toliau – VAE) projekto eigos, BRELL.

2015 m. gruodžio 9 d. posėdyje išklausiusi pateiktą informaciją, Komisija pasiūlė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai iki 2016 m. sausio 11 d. pateikti Komisijai dokumentus ir (ar) informaciją apie VAE projekto savikainos (50,88 Eur/Mwh) sudedamąsias dalis ir šio projekto atsipirkimą pagrindžiančius dokumentus, VAE projekto progresą įrodančius dokumentus – derybomis pasiektus Lietuvos Respublikos susitarimus su regioniniais partneriais.

7. Dėl nuolaidų šilumos siurblių naudotojams.

2015 m. gruodžio 9 d. posėdyje išklausiusi pateiktą informaciją, Komisija pasiūlė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai iki 2016 m. kovo 10 d. apsvarstyti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatyta, kad pripažįstamos netekusiomis galios Įstatymo nuostatos, suteikiančios šilumos siurblių turėtojams lūkesčių pasinaudoti lengvatiniu elektros energijos tarifu ir numatančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nustatyti tokius tarifus, taip pat Įstatymas papildytas nuostatomis dėl investicijų kompensavimo asmenims, kuriems priklausantys pastatai patenka į savivaldybių nustatytas remtinas zonas, nutolusias nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, ir yra šildomi individualiai, arba šilumos vartotojams, prisijungusiems prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos (nustatyti šiems vartotojams dvinarę šilumos kainą).

8. Dėl gamtinių dujų perdavimo (AB „Amber Grid“) ir skirstymo (AB „Lietuvos dujos“) operatorių 2009–2013 m. reguliuojamos veiklos sąnaudų audito.

2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje Komisija nagrinėjo gamtinių dujų perdavimo (AB „Amber Grid“) ir skirstymo (AB „Lietuvos dujos“ ) operatorių 2009–2013 m. reguliuojamos veiklos sąnaudų audito klausimą. Išklausiusi visą informaciją, Komisija nutarė kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl UAB „KPMG Baltics“ atliktų auditų AB „Amber Grid“ ir AB „Lietuvos dujos“ išvadų pateikimo Komisijai; taip pat kreiptis į AB „Amber Grid“ ir AB „Lietuvos dujos“ dėl informacijos apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. O3-558 „Dėl AB „Amber Grid“ planinio patikrinimo“ ir 2015 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. O3-557 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ planinio patikrinimo“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą pateikimo.

9. Dėl gamtinių dujų tranzito ataskaitos.

2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje išklausiusi gamtinių dujų tranzito ataskaitą, Komisija nutarė:

1. Kreiptis į Energetikos ministeriją dėl informacijos pateikimo:

1.1. apie gamtinių dujų tranzito kiekius 2011–2015 m. pamečiui ir finansinius rezultatus iš tranzito veiklos, įskaitant investicijų grąžą absoliučiais dydžiais ir procentais, skaičiuojant nuo tranzito veikloje naudojamo turto vertės;

1.2. ar Energetikos ministerijos valdoma įmonė AB „Amber Grid“, sumažėjus Lietuvos vartotojų kiekiui ir dėl to išaugus tranzito kiekiui, svarsto galimybę peržiūrėti ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija iš naujo suderinti investicijų į Jauniūnų kompresorių stotį sąnaudų perskirstymą tranzitui ir kitiems perdavimo sistemos naudotojams.

2. Kreiptis į UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl duomenų pateikimo apie gautą RAB „Gazprom“ teikiamą dujų kainos nuolaidą 2013 m. – 2014 m. balandžio mėn. ir jos faktinį panaudojimą formuojant gamtinių dujų buitinių ir nebuitinių vartotojų kainodarą.

Parlamentinės kontrolės ir kiti svarstyti klausimai:

2015 m. kovo 18 d. posėdyje Komisija svarstė šilumos tiekimo įmonių kuro pirkimo nuo 2015 m. sausio 1 d. klausimą.

2015 m. balandžio 22 d. posėdyje Komisija nagrinėjo, kaip įgyvendinamas saulės elektrinių dvipusės apskaitos modelis.

2015 m. balandžio 27 d. išvažiuojamajame posėdyje Komisijai buvo pristatyti elektros energijos perdavimo paslaugos reguliavimo aspektai, Europos šalių praktika bei tendencijos ir AB „Litgrid“ įgyvendinamų strateginių projektų apžvalga.

2015 m. liepos 1 d. išvažiuojamajame posėdyje Komisija svarstė AB „Klaipėdos nafta“ veiklą ir SGD terminalo perspektyvos ir atsiveriančių veiklų klausimus.

2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje Komisija svarstė elektros jungčių su Švedija ir Lenkija klausimą ir įmonių „Lietuvos dujos“ ir LESTO sujungimo galimybes?

2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje Komisija nagrinėjo Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektų įgyvendinimo eigą.

2015 m. lapkričio 18 d. posėdyje Komisija svarstė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo eigą, elektros energetikos sektoriaus kainodaros pakeitimus, Europos Komisijos pradėtos paklausimo procedūros dėl galimo ES III energetikos paketo pažeidimo ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo galimybę, kad gamtinių dujų tiekimo kainų reguliavimas remtųsi ex ante principu.

2015 m. lapkričio 25 d. posėdyje Komisija svarstė nacionalinės energetikos strategijos klausimus.

2015 m. gruodžio 2 d. posėdyje Komisija svarstė dėl AB „Amber Grid“ įgyvendinamus projektus (GIPL), SGD terminalo naudojimo efektyvumo ir biomasės elektrinių kvotos klausimus.

2015 m. gruodžio 9 d. posėdyje Komisija priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (toliau – VTEK) dėl UAB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno veikos, t. y. dėl jam einant Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos prezidento ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas priimtų sprendimų atitikties VTEK kompetencijai priskirtoms teisės aktų nuostatoms.

Kita veikla

2015 m. kovo 13 d. Komisija kartu su Vokietijos ambasada Lietuvos Respublikoje, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK), Lietuvos–Lenkijos prekybos rūmais, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, organizacija „Centrinės Europos energijos partneriai“ (CEEP) organizavo apskritojo stalo diskusiją „Bendra Europos Sąjungos energijos rinka – jos reikšmė Europai, Lietuvai ir mūsų regionui“. Diskusijoje savo įžvalgomis dalinosi Vokietijos Bundestago Energetikos komisijos narys Joachimas Pfaiferis (Joachim Pfeiffer), Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu buvęs Europos Komisijos Energetikos direktorato generalinis direktorius Filipas Lou (Philip Lowe), taip pat „Enercity Stadtwerke Hannover“ generalinis direktorius Michaelis Faistas (Michael Feist). Diskusijoje buvo aptarta Europos Komisijos 2015 m. vasario 25 d. pateikti pasiūlymai dėl Energetikos Sąjungos, strateginės rekomendacijos dėl tolesnio energijos rinkos plėtojimo.

2015 m. gegužės 29 d. Komisija kartu su „Energy dialogue at Seimas“ organizavo tarptautinį forumą „Europos Sąjungos suskystintųjų gamtinių dujų strategija“. Jo metu buvo aptartos iš esmės pasikeitusios dujų rinkos sąlygos Lietuvoje, t. y. su SGD terminalu atsiradusi tiekimo diversifikacija, padidėjęs energetinis saugumas regione, sumažėjusios dujų kainos ir kartu mažėjanti dujų paklausa, naujos tarptautinės dujų rinkos galimybės, ypač naujųjų šaltinių Australijoje, Afrikoje ar JAV atsiradimas.

2015 m. birželio 16 d. Komisijos pirmininkas R. Sargūnas kartu su keliais Komisijos nariais dalyvavo susitikime su Europos Audito rūmų atstovais. Vizito tikslas – veiklos auditas, skirtas atominių elektrinių uždarymo proceso pažangai ir pasikeitimams po Europos Audito Rūmų audito, atlikto 2011 metais (specialioji ataskaita Nr. 16/2011), Europos Parlamento bei Europos Komisijos rekomendacijų įgyvendinimui įvertinti. Susitikimo metu Europos Audito Rūmų atstovai norėjo išgirsti Komisijos pirmininko ir narių požiūrį į Ignalinos atominės elektrinės uždarymo proceso pažangą ir problemas Lietuvoje.

2015 m. lapkričio 23 d. Komisija kartu su „Energy dialogue at Seimas“ Lietuvos Respublikos Seime organizavo tarptautinę diskusiją „Naujas Europos elektros energijos rinkos modelis, jo įtaka Lietuvai“. Šiame forume savo įžvalgomis ir idėjomis dalinosi energetikos sričių profesionalai iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir nagrinėjo bendros elektros energijos rinkos iššūkius, kadangi Lietuva dėl naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija iš energetiškai izoliuotų valstybių pamažu tampa viena iš labiausiai susijungusių su savo kaimynais ES valstybių narių.

Komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas