2016 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo birželio 22 d. posėdyje, svarstant alkoholio suvartojimo skaičiavimo metodikos ir statistinių rodiklių skelbimo klausimus Lietuvoje, prieita prie išvados, kad visoms Europos Sąjungos valstybėms reikėtų bendros metodikos. Šiuo metu kiekviena valstybė yra pasitvirtinusi savas metodikas. Komisija nutarė kreiptis dėl bendros ES metodikos parengimo ir patvirtinimo.
Statistiniai valstybių rodikliai labai skiriasi. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) turistų alkoholio vartojimo įtaką vertina tose šalyse, kur turistų skaičius yra didesnis arba lygus šalies gyventojų skaičiui. PSO iš 195 šalių, kurių duomenis skelbia Global status report on alcocol and health 2014, turistų alkoholio suvartojimo įtaką vertina tik 36 šalyse. Europoje iš 35 šalių toks vertinimas atliekamas 10 šalių: Albanijoje, Andoroje, Austrijoje, Kroatijoje, Kipre, Estijoje, Islandijoje, Airijoje, Maltoje, Juodkalnijoje.
PSO vertinimu, 2010 m. Europos šalyse turistų suvartojamas alkoholis sudarė nuo 0,44 (Islandija) iki 3 (Estija) litrų absoliutaus alkoholio.
Statistikos departamentas, patikslinęs atvykusių turistų ir išvykusių šalies gyventojų skaičių dėl suvartojimo alkoholio, nustatė, kad šie rodikliai 2014 m. didelės įtakos bendram alkoholio suvartojimo skaičiui Lietuvoje neturėjo.
Palyginus šalies gyventojų ir turistų skaičiaus santykį, matyti, kad Lietuvoje (2,9 mln. gyventojų ir 1,4 mln. užsienio turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose) iki šiol nebuvo atimamas užsienio turistų eksportuojamas alkoholinių gėrimų kiekis bei jų suvartojimas; Estijoje (1,3 mln. gyventojų ir 1,9 mln. užsienio turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose) buvo atimamas užsienio turistų eksportuojamas alkoholinių gėrimų kiekis bei jų suvartojimas; Kroatijoje (4,2 mln. gyventojų ir 11,4 mln. užsienio turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose) valstybė neįskaito alkoholio kiekio pirkto ir suvartoto viešbučiuose ir restoranuose; Danijoje naudojamoje informacijoje apie pardavimus ir mokesčius pridedamas šalies gyventojų alkoholinių gėrimų suvartojimas užsienyje bei atimamas užsienio turistų alkoholinių gėrimų suvartojimas.
Lyginant licencijų skaičius Lietuvoje ir Estijoje, matyti, kad licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninėje prekyboje bei viešojo maitinimo įmonėse 2014 m. Lietuvoje sudarė iš viso 3,0 vienam tūkstančiui gyventojų ir 10 km2 plote, kai tuo metu Estijoje (Alcohol market, consumption and harms in Estonia Yearbook 2014 duomenimis) šis skaičius sudarė iš viso 1,4 vienam tūkstančiui gyventojų ir 10 km2 plote.
Lietuvoje įmonėse, prekiaujančiose kaimo vietovėse, alkoholinių gėrimų apyvarta sudaro nuo 50 iki 80 procentų. Lietuvoje iš alkoholinių gėrimų suvartojama per 40 proc. alaus, 38–39 proc. spiritinių gėrimų, alkoholinių kokteilių ir 18 proc. vynų, fermentuotų gėrimų.
Dėl valstybės alkoholio prevencijos politikos minėtame posėdyje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka išdėstė poziciją, patvirtintą LiJOT asamblėjoje Nr. 40, 2016 m. balandžio 23–24 d. rezoliucijoje.
LiJOT siūlo, įvertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jo įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskirti tris pagrindines priemonių grupes, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos. Siūlomas alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai), alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas ir kitos papildomos priemonės.
Posėdyje taip pat išklausyta informacija tarptautinio ir nacionalinio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, verslo subjektų, pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir koordinavimo klausimais. Bendradarbiavimas sietinas su tarptautinio ir nacionalinio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, verslo subjektų, pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir koordinavimo narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse stiprinimu; ūkio subjektų, vykdančių veiklą su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), priežiūros aktualijomis ir tendencijomis, tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir koordinavimu; ūkio subjektų, vykdančių veiklą su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, priežiūros aktualijomis ir tendencijomis, tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir koordinavimu; valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos, susijusios su narkomanijos, alkoholizmo ir rūkymo prevencija, narkotikų, tabako ir alkoholio kontrole, tarptautinio ir nacionalinio koordinavimo ir bendradarbiavimo stiprinimu; savivaldybių narkotikų kontrolės ir vaiko gerovės komisijų narių mokymų psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo klausimais.
Komisijų sekretoriato patarėja
Leonarda Kuodienė, tel. (8 5) 239 6848, el. p. leonarda.kuodiene@lrs.lt
