2016 m. spalio 4 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (NAPK) pirmininkė Larisa Dmitrijeva, 2016 m. rugsėjo 28 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Psichologinė socialinė reabilitacija laisvės atėmimo vietose: patirtis ir perspektyvos“, tardama sveikinimo žodį padėkojo konferencijos organizatoriams už gerą iniciatyvą diskutuoti opiais priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų klausimais. Akcentavo svarbiausius komisijos atliktus darbus šioje srityje:
Komisija 2012–2016 metais nagrinėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, užkardymo, tabako ir alkoholio pasiūlos mažinimo priemonių laisvės atėmimo vietose taikymo klausimus bei dėl paslaugų prieinamumo pagerinimo asmenims, priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jų sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos sistemos įgyvendinimo laisvės atėmimo vietose, klausimus. Svarstė asmenų gydymo klausimus nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms, taikant alternatyvų bausmių atlikimą.
Yra įregistruotas Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo projektas, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, galėtų būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jei įsipareigoja gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos. Šis projektas buvo svarstomas Seimo posėdyje ir laukia tolimesnių svarstymų.
NAPK pirmininkė akcentavo psichiatrų trūkumo laisvės atėmimo vietose problemą, jų atlyginimo suvienodinimo bei visos sveikatos priežiūros sistemos finansavimo klausimus.
L.Dmitrijeva įvardijo skaičius: į laisvės atėmimo vietas asmenys atkeliauja iš tos aplinkos, kuri minima Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų žmogui, kaip turinti trečią vietą pasaulyje, nes Lietuvoje kiekvienas išgeria per metus 15,4 litro gryno alkoholio – tai dvigubai daugiau nei PSO minima žalingo vartojimo riba.
Dar 2007 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad alkoholį žalingai vartoja, taigi juo piktnaudžiauja arba yra nuo jo priklausomi – beveik pusė (43 proc.) darbingiausio amžiaus (35–44 m.) Lietuvos vyrų ir 14,3 proc. 25–34 m. amžiaus moterų. Nuo 2007 m. alkoholio vartojimas Lietuvoje tik didėjo.
Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje pagal 2009 m. duomenis yra aukščiausias tarp ES šalių, viršija ES vidurkį apie 12 kartų. Sergamumas ir mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės Lietuvoje taip pat yra vienas iš aukščiausių Europoje, ypač tarp jaunų ir vidutinio amžiaus gyventojų. Panaši situacija ir daugumos kitų, su alkoholiu siejamų ligų, atžvilgiu.
Lietuva turi vieną iš labiausiai išvystytų mažmeninės prekybos alkoholiu tinklų Europoje (1 mažmeninės prekybos alkoholiu licencija tenka vidutiniškai 150 gyventojų), kai tuo tarpu Švedijoje 1 licencija tenka vidutiniškai 650 gyventojų.
NAPK pirmininkė išskyrė kitas, susijusias problemas: kadangi nėra nepavojingo alkoholio kieko, nustatyti reikalavimai, kad Lietuvos Respublikoje visi parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti papildomai ženklinami įspėjamuoju grafiniu ženklu apie alkoholio žalą nėščioms moterims.
Jeigu trūksta lėšų narkomanijos ir alkoholizmo prevencijai, savaime suprantama, kad brangiau tenka mokėti kovojant su pasekmėmis, juk šiame pasaulyje viskas susiję. Dėl to, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų asmenų koncentracijos rodiklis laisvės atėmimo vietose daug kartų viršija bendrą šalies vidurkį.
Dažnai narkotikų ar alkoholio vartojimas yra tiesiogiai su asmens nusikalstamu elgesiu susijusi problema, t.y. padaromi turtiniai, smurtiniai nusikaltimai tam, kad būtų galima toliau vartoti psichoaktyvias medžiagas arba nusikaltimai padaromi būnant apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Šiandien bausmių vykdymo sistema apimanti vienuolika laisvės atėmimo įstaigų ir penkias regionų pataisos inspekcijas, reikalauja iš valstybės institucijų ypatingo dėmesio, lygiai kaip ir savanorių bei nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į priklausomų asmenų reabilitacijos procesą.
Vykdant projektines veiklas toks pritraukimas tampa įmanomu, jeigu už darbą būtų mokamas atlyginimas, kompensuojamos kelionės išlaidos. „Yra gerų pavyzdžių, kur bendradarbiavimo rezultatai labai pozityvūs. Tokio bendradarbiavimo labai reikėtų visoms laisvės atėmimo vietų įstaigoms. Bet būkime realistai, pritraukti savanorius ar organizacijas neatlygintinai yra sudėtinga“, – sakė L. Dmitrijeva.
Komisijos pirmininkė vylėsi, kad NAPK siūlymu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įtrauks Kalėjimo departamento pavaldume esančius Alytaus, Marijampolės ir Kybartų pataisų namus nuo 2016 metų iki 2020 m. į naujojo finansinio laikotarpio finansavimą iš trijų ES struktūrinių fondų (ESF, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo), o Finansų ministerija sudarys galimybę Kalėjimo departamentui ir jo pavaldume esantiems Alytaus, Marijampolės ir Kybartų pataisos namams, dalyvauti, teikiant paraiškas, minėtam finansavimui.
NAPK pirmininkė L. Dmitrijeva linkėjo, kad 2017 metai laisvės atėmimo vietų įstaigoms butų finansiškai sėkmingi.
Komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva, tel. (8 5) 239 6653
Parengė
Komisijų sekretoriato patarėja
Erika Mikalajūnienė, tel. (8 5) 239 6815, e. p. [email protected]
