2015 m. rugpjūčio 25 d. Seimo Antikorupcijos komisija
kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydama atsakyti į klausimus,
susijusius su galimomis korupcijos apraiškomis skiriant valstybės institucijų
ir įstaigų vadovus.
Išanalizavus viešai skelbiamą
informaciją, paaiškėjo, kad mažiausiai 38 valstybės institucijoms ir įstaigoms
vadovauja laikini vadovai. Toks laikinas vadovavimas kai kuriose įstaigose
trunka jau beveik 2 metus. Analogiška situacija yra ir savivaldybių
institucijose bei įstaigose.
Konkursai į šių institucijų ir
įstaigų vadovų pareigas arba apskritai neskelbiami, arba skelbiami ir
atšaukiami po keletą kartų dėl neaiškių priežasčių. O institucijų ir įstaigų
vadovų pareigybių aprašymų formuluotės kelia abejonių, ar jomis nėra siekiama
eliminuoti konkurenciją ir sudaryti sąlygas konkursą laimėti konkrečiam
asmeniui.
Ar gali vienas asmuo ilgą laiką
efektyviai atlikti dviejų pareigybių funkcijas?
Gal tuomet viena iš šių pareigybių nereikalinga? Kaip vertinti
situaciją, kai neefektyviam vadovui nepratęsus kadencijos, toliau pavedama
laikinai eiti vadovo pareigas? Tuo labiau, kad daugelis šių institucijų ir
įstaigų vykdo didelius Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus,
atlieka didelės vertės viešuosius pirkimus.
Užsitęsęs laikinas vadovavimas yra
signalas teisėsaugos institucijoms pasidomėti valstybės institucijų ir įstaigų
veikla. Tai patvirtina ir pastaruoju metu viešai skelbta informacija apie
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pavaldžią Žemės ūkio ir maisto
produktų rinkos reguliavimo agentūrą.
Laikini vadovai, net ir turėdami informacijos, nesiima priemonių
užkirsti kelią korupcijai.
Seimo Antikorupcijos komisija
prašo atsakyti į klausimą, ar Valstybės tarnybos departamentas turi pajėgumų
užtikrinti skaidrų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų
atrankos procesą? Kaip Valstybės tarnybos departamentas užtikrina, kad vykdant
konkursą į institucijos ar įstaigos vadovo pareigas būtų užtikrinta
konkurencija ir pasirenkamas tinkamiausias kandidatas? Kokių priemonių imasi,
kad pareigybės aprašymas nebūtų pritaikytas konkrečiam asmeniui taip
eliminuojant bet kokią konkurenciją ir sudarant sąlygas priimti į pareigas
proteguojamus asmenis? Kaip kontroliuoja, kad toks laikinas vadovo pareigų
ėjimas nesitęstų ilgiau negu tai numatyta Valstybės tarnybos įstatyme ar Darbo
kodekse? Kokios sankcijos taikomos už šių reikalavimų pažeidimus? Kokių
teisinių priemonių ketina imtis Vidaus reikalų ministerija, kad institucijos ar
įstaigos būtų įpareigojamos iš anksto ruoštis vadovo kadencijos pabaigai, kad
nedelsiant būtų paskiriamas naujas vadovas? Ar nėra požymių, kad vilkinant
institucijos ar įstaigos vadovo skyrimą siekiama išvengti konkurso ir reikiamus
asmenis paskirti į pareigas vertinimo būdu?
Komisijos pirmininkas Vitalijus
Gailius, tel. (8 5) 239 6640.
