Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija 2015 m. gruodžio 9 d. posėdyje nagrinėjo viešojo intereso gynimo problematiką – priežastis, trukdančias savalaikiai ir efektyviai apginti viešąjį interesą bei priemones viešojo intereso gynimui užtikrinti. Analizuojant viešojo intereso gynimo efektyvumą, neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo bei atsakomybės klausimus, buvo atkreiptas dėmesys į galimai nesavalaikius prokuratūros veiksmus, kai dėl senaties termino yra negalimas patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat komisijos nuomone, būtina numatyti įpareigojimą prokurorui, nutraukus baudžiamąjį procesą suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, užtikrinti neteisėta veika padarytos žalos atlyginimo klausimo išsprendimą.
Kaip viena iš priežasčių, trukdančių savalaikiai ir efektyviai apginti viešąjį interesą, paminėta institucijų, pagal kompetenciją privalančių ginti viešąjį interesą neveiklumas ir nekompetencija, galimas sprendimų kreiptis į teismą vilkinimas. Atkreiptas dėmesys, kad institucijos net ir esant raštiškam prokuratūros raginimui nesiima būtinų priemonių, kas vėliau apsunkina viešojo intereso gynimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas atkreipė dėmesį į grupinio ieškinio, ginant tiek privačius, tiek viešuosius interesus, instituto panaudojimo galimybę, tačiau dėl jam keliamų itin aukštų ir sudėtingų reikalavimų, stebimas naudojimosi šia priemone ribotumas. Teisėjas nurodė, kad įsigaliojus grupinio ieškinio pateikimo galimybei, jo žiniomis, toks ieškinys buvo teiktas tik vieną kartą. Komisijos nuomone, grupinis ieškinys galėtų būti tinkamas instrumentas viešojo intereso gynyboje, todėl būtina įvertinti šio instituto reglamentavimą.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovai išskyrė pastaruoju metu stebimą Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų neteisėto / netinkamo panaudojimo atvejus ir tokiais kaltų asmenų veiksmais valstybei ir institucijai padarytos žalos atlyginimo klausimo problemą. Taip atkreiptas dėmesys į neefektyvų viešojo intereso gynimą išieškant iš kaltų asmenų žalą, kai dėl jų priimtų sprendimų neteisėtai iš užimamų pareigų buvo atleisti darbuotojai ir teismo sprendimu jiems buvo priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą, moralinė kompensacija ir pan.
Posėdyje nutarta įvertinti ar esamas teisinis reglamentavimas nesudaro sąlygų institucijoms, pagal kompetenciją privalančioms ginti viešąjį interesą, vilkinti sprendimų kreiptis į teismą priėmimą; svarstyti prokuratūros vaidmenį inicijuojant ir kontroliuojant viešojo intereso gynimo procesą bei išieškant padarytą žalą net ir pasibaigus kalto asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.
Posėdyje pasisakė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai.
Komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, tel. (8 698) 42681
